Rekomenduoju J. McHenry "Dvasių virtuvė"

Keletas dienų gero laiko su knyga. Išties gero, nes Jael McHenry nenuvylė.

Prisipažinsiu, mano manymu, pats knygos viršelis nelabai patrauklus (bent jei knygą tektų rinktis pagal viršelį, tai nebūtų vienas iš pirmųjų pasirinkimų): spalvos išplaukusios, pavadinimas sulietas su autorės vardu ir pavarde, o prieskonių lentynėlę galima sumaišyti su keistai sustatytų knygų nugarėlėmis. Bet toks pirmas įspūdis. Tik perskaičius visą kūrinį suvoki jo vertę. Gal todėl ne veltui sakoma: nespręsk apie žmogų iš jo drabužio, o apie knygą iš viršelio.

  Tad nors ir nepalankiai atsiliepiau apie knygos išorę, visiškai kitus dalykus galiu pasakyti apie vidų, t.y. turinį. Nepasakosiu turinio, kad neskaičiusioms neišduočiau visų vingrybių. Visgi paminėsiu, kad knyga užvedė. Kuo? Pirmiausia, neįprastu pagrindinės veikėjos Džinės mąstymu. Jau iš anotacijos žinoma, jog mergina serga Aspergerio sindromu (o kas čia per vienas? visažinis internetas greit paaiškins!) ir pasaulį mato kitaip. Tas kitoniškas matymas ir traukia. Norisi kuo daugiau sužinoti apie jauną merginą, jos šeimą, kaip jei seksis gyventi savarankiškai netikėtai netekus tėvų, kaip susiklostys santykiai su pernelyg globėjiška seserimi, ar pavyks Džinei prisijaukinti pasaulį.... Ir dar daugybė klausimų.

Knyga išties sužavėjo su pamažu iš dvasių sužinomomis paslaptimis apie Džinės šeimą. Kas dėl tų dvasių – ne tokios jau jos ir bauginančios, kaip galima būtų pamanyti. Įdomus pasakojimas pasitelkiant receptus, detalus jų skonių, apdorojimo būdų aprašymas.

Knyga man patiko. Rekomenduočiau ir geriausiai draugei!

Beje, jei kam teko skaityti ir susižavėti Kim Edwards “Prisiminimų saugotojo dukra” arba Jodi Picault “Mano sesers globėjas”, manau, labai nenusivilsite perskaitę ir šią knygą. Knygą apie kitokius žmones, kitokias gyvenimo aplinkybes.