Sūnus giriasi, jog gavo užduotį - pasigaminti ir atsinešti baisią kaukę, nes su draugais varys žiemą iš kiemo. Kadangi mano rankdarbių darymo lygis yra kažkur arti katastrofiško, tai kiekvieną tokią užduotį priimu kaip iššūkį ne tik vaikui, bet ir sau. Ypač tuomet, kai forumuose šmėžuoja kitų mamų iki smulkmenų nudailintos kaukės, tinkamos kone parodoms. Žinoma, kai kurie tėvai savęs neapsikrauna - garsiai paburnoja, kad „auklėtojos užsimanė nesąmonės” ir puola ieškoti, kur tokią kaukę nusipirkti ar net rėžia pasiūlymą - „jei kas darote savo vaikui, padarykit ir maniškiui”. Žinot, o tiesa yra tokia, kad nei darželiui nei auklėtojai jūsų kaukės nereikalingos. Užduoties esmė - skirti LAIKO vaikui, gaminti KARTU su vaiku, papasakoti vaikui apie Užgavėnes, skatinti fantazuoti ir kurti, pažinti spalvas, mokyti savarankiškumo, motyvuoti. Vaikui smagu, kai jis gali didžiuotis - aš padariau pats, maišiau klijus, ėmiau, čia klijavau, čia spalvinau, čia rišau, čia man padėjo mama ir t.t. O ką papasakoti gali vaikas, kuriam paskubomis ryte kaukę į rankas įgrūdo tėvai ir įstumė pro duris į darželį, daugmaž - tau auklėtojos viską paaiškins, aš nelabai turiu laiko. Nuo kada tėvai tapo tokie užsiėmę, kad negali skirti valandos rankdarbiams su vaiku? Jūsų kaukės neturi būti tobulos! Kiekvienam vaikui jo ir tėvų kartų ruoštas darbelis bus pats gražiausias, puikiausias ir spinduliuos vien teigiamas emocijas. Tad kai kitą kartą norėsite pirkti kažką vien „iš reikalo”, pasvarstykite apie tai. Beje, jeigu jau su mano „netalentu” šitiems „reikalams” mums pavyko, tai jums turi pasisekti mažiausiai dešimt kartų geriau.
Paskutiniai potėpiai (o kaukę mano beveik keturmetis su menka pagalba klijavo ir spalvino pats), dedame džiovinti, padailinam kaukės peruką ir bėgam kepti vaflių rytojaus darželio šventei.
Labai gražu ??