Psichologė: Tik 20 proc. laimingųjų pasiseka sumažinti svorį ir vėl jo nepriaugti

Nusprendus sumažinti svorį, atsikratyti viršsvorio neretai pagalvojame – ar sugebėsiu, ar pakaks valios ir noro nemesti visko pusiaukelėje…Kaip paruošti save psichologiniams netikėtumams pamačius, kad svoris nebemažėja, o pasiekus džiuginamus rezultatus, neatsipalaiduoti ir toliau laikytis sveiko gyveinimo būdo?

Apiet tai šiandieninis interviu su fizinės medicinos ir reabilitacijos centro „Gemma“ psichologe Jūrate Mitkiene.

– Mažinant svorį, dailinant savo kūno linijas svarbiausia turbūt yra motyvacija. Kaip manote, kaip ją išlaikyti iki galo, kaip būti stipriai ir nepalūžti ne tik tam tikrą laiką, kol mažėja svoris?

– Motyvacija – tai, dėl ko nusprendei sulieknėti, iš tiesų yra svarbu. Svarbu, ar to norisi  pačiai, ar draugui nepatinka, kolegos sako ar pan. Motyvacija priklauso ir nuo žmogaus, nusprendusio sulieknėti savęs vertinimo. Jei jis adekvatus, jei tikslai ir jų siekimo keliai realūs, jei žmogus jaučiasi savo gyvenimo, savo kūno šeimininku, didesnių  problemų neturėtų kilti. Kas kita, jei jis nepasitiki savimi, nėra pasiruošęs permainoms, negali apsispręsti, mano, kad yra nevertas to. Tai lemia žemą motyvaciją rūpintis savimi ir savo kūno linijomis.

– Džiugos nuotaikos ir teigiamos emocijos dažniausiai aplanko pačioje pradžioje, kai svoris ima mažėti. Tačiau ką daryti, kaip save nuteikti, kai matai, jog svarstyklės rodo vieną ir tą patį kg kiekį? Ko reikia, kad ir toliau pasiryžtum keisti gyvenimo būdą?  

– Tai vėlgi priklauso nuo to, kiek realūs tikslai. Iš tiesų, kai svoris mažėja, aplanko džiugios nuotaikos ir aplinkiniai pradeda sakyti komplimentus, girti. Tai sustiprina savęs vertinimą ir sukelia siekį pratęsti tai. Čia gali įsijungti ir kitas mechanizmas – kova už kilogramus. Žmogus ima pyktis su savimi, save engti, alinti dietomis, fiziniu krūviu tikėdamasis geresnio rezultato. Sėkmingas variantas, kai euforija dėl svorio mažinimo pereina į euforiją dėl kokybiškesnio gyvenimo. Norintys sulieknėti visų pirma turi žinoti, kodėl būtent man tai svarbu.

– Viešumas (kaip ir šis projektas) gali būti vienas iš stimulų, motyvacijų – neva visi stebi, kaip gi palūši. Tačiau ar tai išties teisingas galvojimas? Ar viešumas turėtų būti kriterijus, motyvacija mažinti svorį ir norėti būti gražiai?

– Mums visiems svarbu, ką kiti apie mus galvoja, ypač jei ryžomės atvirauti. Tačiau toks motyvas tikrai neturėtų būti vyraujantis, reikia, kad sulieknėti norėtume dėl savęs, o ne dėl kitų. Svarbiausia savęs paklausti, kam man to reikia ir kas manęs laukia po to, kas atsitiks pasikeitus. Ar tai yra, ko aš noriu, ko man trūksta.

– Kam turi būti žmogus pasiruošęs, nusprendęs keisti savo gyvenimo būdą, pakeisti mitybą ir pan. (nes juk tik žinant, kas tavęs laukia, gali lengviau tai išgyventi)? 

– Turi būti pasiruošęs tam tikram stresui, iššūkiui, juk ne veltui sakoma „pripratimas antras prigimimas“. Todėl svarbu, ypač pradžioje, vengti kitų stresinių situacijų – pavyzdžiui, gyvenamosios vietos ar darbo keitimo, skyrybų, egzaminų ir pan. Taip pat nusprendus sulieknėti, svarbu nekeiskite kitų gyvenimo būdo įpročių, pavyzdžiui, tuo pačiu metu mesti rūkyti ar pan. Iškėlus per daug uždavinių vienu metu, tikslo pasiekti bus žymiai sunkiau.

– Kiek svarbus psichologinis nusiteikimas šiame procese?

Tai vienas iš lemiamų veiksnių. Žinoma, kad tik 20 proc. laimingųjų pasiseka sumažinti svorį ir vėl jo nepriaugti.

– Kaip nenueiti į kraštutinimus lieknėjant, pavyzdžiui, per daug neatsipalaiduoti, kai jau esi patenkintas nutirpusiais kilogramais, arba, priešingai – per daug nesureikšminti svorio mažinimo – gultis ir keltis tik su ta mintimi sulieknėti?

– Pirmiausia patarčiau nueiti pas specialistą pasitarti. Bet prieš tai svarbu ir savęs paklausti, dėl ko aš tai darau ar nedarau. Kam man to reikia arba kas trukdo?

Ačiū už pokalbį

Mamyčių klubo portalo redaktorė Eglė