Ačiū visoms mamytėms, dalyvaujančioms projekte, už tokius nuoširdžius savo patirties atliekant pirmąją užduotį aprašymus. Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo. Tad sėkmės ir entuziazmo toliau.
3 užduotis: Kokybiškas laikas su vaiku. Idealu, jei galėtumėt kiekvienam vaikučiui skirti laiko atskirai. Juk visiems reikia išskirtinio dėmesio ir veiklos, patinkančios būtent jam. Bet jei tokios galimybės neturite, tai darykite kažką smagaus visi kartu. Taigi kiekvieną dieną paskirkite bent dvidešimt minučių ar pusvalandį veiklai su vaiku. Veiklos pobūdį tegu siūlo pats vaikas, jei jis nesugalvoja, pasitarkite abu. Gerai, jei atskirai laiką su vaiku praleistų ir tėvelis (arba vieną dieną mamytė, o kitą tėvelis). Susiplanuokite šią veiklą taip, kad šeimai būtų kuo patogiau (ir dienos metas patogus, ir, kad tuo metu nereikėtų mąstyti apie skubius darbus, kad netrukdytų kiti vaikai, jei nusprendėte pabūti su kiekvienu atskirai ir pan.)
Kodėl reikia kokybiško laiko?
Taip jau yra, jog augindami vaikus turime tiek rūpesčių, kad besistengdamos pasirūpinti pagrindiniais vaikų poreikiais (maitinimu, švara ir tvarka ir kt.), o kur dar darbas, jei dirbame, dažnai paroje nebeturime tiek laiko, kad galėtume dar ramiai pažaisti ar pakalbėti su vaikais. Mažiems vaikučiams tėvai gyvybiškai reikalingi, dažniausiai jie gauna pakankamai mamyčių ir tėvelių globos ir dėmesio. Tačiau jiems ūgtelėjus ir į pagalbą pasitelkus aukles ar močiutes arba išvedus juos į darželius, taip pat gimus sesutei ar broliukui vaikučiams pradeda stigti tėvų dėmesio. Paprastai tada ir atsiranda būtinybė pradėti tiesiog planuoti buvimo su vaikučiu laiką. O vaikai labai vertina tėvelių dėmesį, jie laimingi ir jaučiasi reikalingi kažką veikdami kartu. Jei kiekvieną dieną užsiimsime su vaiku jam malonia veikla, tuo pačiu nuoširdžiai pasikalbėsime, klosime puikų pagrindą vėlesniam bendravimui. Tada, grįžę iš mokyklos, vaikai noriai dalinsis su mumis įvairiomis naujienomis, nes žinos, kad tėvams svarbu su jais būti ir kalbėtis.
Manau, kiek perdėti tyrimai, bylojantys, kad tėvai su vaikais per parą pabendrauja septynias minutes. Nors jei atmestume buitinius reikalus ir pamąstytume apie bendravimo kokybę (šiltą, artimą pabuvimą), gal tame ir būtų kiek tiesos. Prisiminkime, kiek laiko pabendraujame su vaikais, jau lankančiais mokyklą. Mažiukams paprastai dar skiriame kiek daugiau laiko, nes jie patys to išsireikalauja. O su vyresniais kitaip, jie turi nemažai savo reikalų ir jei neįpratę kalbėtis su tėvais, tai paprastai užsidaro savo kambaryje ir tiek žinių. Tada kartais mes atsibundame, kad nedaug bežinome, kuo užsiima vaikas, puolame klausinėti, o šie jau nebenori nieko pasakoti, nes nėra prie to įpratę. Taigi norint sukurti artimą ryšį su savo vaikais iniciatyvos turime imtis mes, tėvai. Ir nors turime rūpesčių be galo be krašto – kokybiškas laikas su vaiku būtinas.
O kas yra kokybiškas laikas?
Tai ne prausimas, rengimas, pagalba ruošiant namų darbų (paprastai vaikams tai nėra labai maloni veikla; išskyrus kažkokius kūrybinius darbus, kuriuos atlikti smagu); ne valgydinimas raginant ir t. t..
Kokybiškas laikas:
- tai pasakos sekimas prieš miegą dar ir aptariant, ką sužinojote;
- tai žaidimas;
- tai vaikščiojimas kalbantis;
- tai filmuko žiūrėjimas kartu apie jį pasikalbant;
- tai maisto gaminimas pasidalijant darbus;
- tai pokalbis geriant arbatą ar smagiai šeimai kartu pietaujant (be televizoriaus ir telefonų);
- tai pagulėjimas apsikabinus;
- tai glostymas – masažas ir visi kiti dalykai, kuriuos darant tiesiog būnate kartu be jokių pašalinių darbų.
Vaikas ir jūs turite jausti, kad tuo metu esate vienas su kitu!
Įvardinti kokybiško buvimo laiko atžvilgiu kiekį gana sudėtinga. Kartais tam gali užtekti ir dešimt minučių, o vaikas jau pasijus laimingas, kad pabuvote su juo. Bet jei žaidžiate valandą ir tuo pačiu atliekate kitus darbus ar pakalbate telefonu, tame artimo buvimo gali būti ir nedaug.
Būtų visai gerai, jei ir praėjus užduoties atlikimo savaitei, liktų laiko, skirto vaikui, tradicija, pavyzdžiui, kiekvieną vakarą (gal išskyrus savaitgalius) nuo pusės aštuonių iki aštuonių (o gal tik penkiolika minučių), gal turite laiko tai daryti kelias dienas per savaitę. Galbūt yra šeimų, kurioms tai įmanoma daryti tik savaitgaliais. Kaip šį laiką pavadinsite, taip nesugadinsite, pavyzdžiui „Arbatėlė su mama“, „Gulim ir plepam“, „Žaidimų pusvalandis“, „Skaitom istoriją“ (vieną knygą kartu) ir pan.
Laiką vaikams skirkite derindami prie visos šeimos situacijos ir poreikių. Kiekviena šeima turi pasirinkti jai labiausiai tinkantį variantą. Juk visos šeimos skiriasi šeimos narių skaičiumi, užimtumu, pomėgiais ir pan., pažiūrėkite į tai laisvai ir kūrybiškai, svarbu, kad visiems tai būtų smagu, o ne privaloma pareiga. Ir nepamirškite, kad kokybiškas laikas su vaiku būtinas ne tik mamai, bet ir tėčiui :)
Keletas klausimų, padėsiančių apmąstyti, ar pakankamai laiko praleidžiate su vaiku (šie klausimai tik gairės, bet jokiu būdu ne priekaištas):
Ar kiekvieną dieną randate laiko pažaisti ar pasikalbėti su savo vaiku?
Ar iš vaiko sužinote, ką vaikas veikia darželyje, mokykloje, jo draugų vardus ir ką jie mėgsta veikti, kai jūs nebūnate kartu?
Ar kiti žmonės, pavyzdžiui, seneliai ar auklė žino apie jūsų vaiką daugiau nei jūs?
Ar dar nustenbate kažką naujo sužinoję apie savo vaiką iš kitų?
Ar turite ilgoką sąrašą žmonių, kurie būna su jūsų vaiku, kai jūs negalite?
Ar bandote laiko su vaiko praleidimo stoką kompensuoti dovanomis?
Ar dirbate ir savaitgaliais?
Smagių akimirkų būnant kartu!
