Šaunuolės mamytės, kurios taip uoliai stengiatės, turėsite tai daryti ir toliau!
Užduotis. Šią savaitę atkreipkite dėmesį į savo vaikų savarankiškumą. Ar jūsų vaikas pakankamai savarankiškas? Ar manote, kad jam savarankiškumo trūksta? Jei taip, tai kodėl? Ar pats nerodo iniciatyvos? Galbūt jūs per daug padarote už jį? Peržvelkite sritis, kurios svarbios – valgymą, rengimąsi, tvarkymąsi ir pan. ir įvertinkite, ką, jūsų manymu, vaikas galėtų padaryti, ką padaro? Pamąstykite, ką reikėtų keisti. Nepamirškite ir to, kaip savarankiškai jūsų atžala priima sprendimus, Juk tai svarbi savarankiškumo dalis. Savarankiškumo ugdymui būtina tėvelių kantrybė. Tuo ir apsiginkluokite.
Jau nuo dvejų su puse iki trejų metukų, netrukus po tarpsnio „ne“, kai vaikui sueina maždaug dveji su puse, ateina laikotarpis „aš pats“. Vaikas nori išmėginti, ką jis sugeba. Jis nori pats apsirengti, pats pavalgyti, atsiprausti ir kitus dalykus daryti pats. Šis laikotarpis geriausias pradėti ugdyti savarankiškumą, tačiau niekada nevėlu. Tik toks mažas vaikutis dar visko mokosi ir tėveliams lengviausia jiems padėti. Vis dėlto verta leisti vaikams daug ką daryti patiems. Geriau iš karto susiplanuokite daugiau laiko rengimuisi, valgymui ir kt. dalykams. Ir į tai pažiūrėkite paprastai. Geriau leisti valgyti iš plastikinių indų, kol baisu, jog sudaužys, rūbus parinkti kuo patogesnius, kad vaikučiui būtų kuo lengviau apsirengti. Taip padėsite vaikams pajusti pasitikėjimą savimi, kad daug ką moka pats ir nereikės klausytis vaikučių ištisinio reikalavimo „aš pats“, nes tai taps natūralu.
Darome daug ką už vaikus taupydamos laiką, norėdamos palengvinti sau gyvenimą arba manome, jog tai vaikams nepavyks, atimame iš jų galimybę lavinti naujai įgytus motorinius įgūdžius ir džiaugtis sėkme. Taigi mažieji pradeda maištauti.
Vaikutis gali atlikti įvairias užduotis pagal savo jėgas: atnešti indelį su sausainukais, iškrauti indaplovę, užsisegti saugos diržą ir pan.
Aptarkite taisykles jau su trejų metų vaiku:
- Ką tu nori daryti?
- Ką verčiau daryti man?
- Ar man apauti tau batus, ar tu apsiausi pats?
Vyresnius vaikus taip pat nevėlu mokyti savarankiškumo ir jais daugiau pasitikėti. Leisti pasigaminti valgyti pagal savo jėgas, padėti jums tvarkytis (nesvarbu, kad vėliau reikės grindis valyti iš naujo). Leiskite vaikams apsispręsti dėl įvairių dalykų, tada ir atsakomybę už savo veiksmus jaus didesnę. Paminėjau tik keletą pavyzdžių, tačiau kasdienybėje savarankiškumui pasireikšti erdvė labai plati. Kiekvienai mamai tikrai nebus sunku įsivertinti, ką jų vaikučiai gali, tik dėl tam tikrų priežasčių nedaro arba daro retai.
A.Faber knygoje „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų“ išskiria pagrindinius dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį skatinant vaiko savarankiškumą.
LEISKITE VAIKUI PAČIAM PASIRINKTI:
„Kokių kelnių labiau nori – raudonų ar pilkų?“; „Kiek įpilti sulčių – pusę stiklinės ar pilną?“; Už penkių minučių išeiname. Gali dar vieną kartą nučiuožti arba pasislėpti.“
GERBKITE VAIKO PASTANGAS
Vietoj klausimo skubant: „Kodėl taip ilgai rišiesi batus?“ Geriau „Norint užsirišti batų raištelį reikia labai pasistengti.“
Vietoj „Trupmenas sudėti labai lengva. Aš tau padėsiu.“ Geriau „Sudėti trupmenas gali būti sunku. Nelengva rasti ir bendrą vardiklį.“
PER DAUG NEKLAUSINĖKITE
Per daug klausinėdami tarsi braunatės į vaiko asmeninį gyvenimą. Vaikai kalbės, kada norės.
Grįžus vaikui namo pasakykite: „Labas, malonu tave matyti“; „Sveikas grįžęs namo.“
NESKUBĖKITE ATSAKINĖTI Į KLAUSIMUS
Kai vaikai užduoda klausimus, suteikite galimybę jiems patiems į juos atsakyti.
Vaikas klausia: „Tėveli, iš kur atsiranda vaikai?“ Tėtis: „Labai įdomus klausimas. Kaip tu manai?“
SKATINKITE VAIKUS SEMTIS PATIRTIES
Vaikas sako: „Mama, mano žuvytė serga.“ Mama: „Hmm... Įdomu, ar gyvūnų parduotuvėje mums ką nors patartų.“
NEATIMKITE VILTIES
Vaikas sako: „Aš noriu dirbti aukle“ Mama vietoj „Tu per maža brangioji, niekas tavęs nesamdys“ Geriau „Manai, kad tau patiktų prižiūrėti vaikus? Papasakok man apie tai.“
Kuo anksčiau vaikai išmoks savarankiškumo, tuo lengviau mums bus vėliau su juo susikalbėti. Ugdydami savarankiškumą, tuo pačiu skatiname vaikų pasitikėjimą savimi, o tai labai reikalinga savybė.
Sėkmės!
