Labas rytas, mamytės! Kaip miegojot? Šiandien paplepėkime apie vaikystę ir jos prisiminimus :).
Manau, kiekviena ją prisimename su trupučiu nostalgijos. Juk kaip yra gera būti vaiku, tikėti pasakomis, turėti savo mažą pasaulėlį, galvoti, jog tikrai egzistuoja Kalėdų Senelis, o pagrindiniai rūpesčiai būtų - kaip paslėpti iš mamos stalčiuko paimtą ir sugadintą lūpdažį arba sukarpytas kelnes... ech... kartais norėčiau atsukti laiką atgal ir bent 5 minutėm vėl pasidžiaugti nerūpestinga vaikyste, nubalnotais keliais, supintom kasytėm.
Koks įsimintiniausias jūsų vaikystės prisiminimas/-ai?
Ryškiausias mano vaikystės prisiminimas: kai su seneliais ir pusbroliu nuvažiuodavom į kaimą, dažniausiai seneliai eidavo pasišnekučiuoti su mano prosenele, o aš su pusbroliu palakstyti į lauką. Mes nueidavom pas kiaules, kurias aš mėgdavau su lazda pabaksnoti, liepdavau ir pusbroliui taip daryti, bet jis nebuvo toks neklaužada kaip aš.
Tada eidavom pas vištas. Aš, aišku, nebūčiau aš, jei neįlįsčiau į jų gardą ir neišvaikyčiau kiaušinius dedančių vištų :D tada apžiūrėdavau, ar nepaliko kiaušinukų, jei jų nebūdavo, tai pagaudavau vištą, tupdydavau vėl ant lakto ir liepdavau perėti, na o jei jų būdavo, tada pasiimdavau keletą ir kai niekas nematydavo paleisdavau į tvarto sieną.
O čia aš (mama mane dažnai vesdavo į fotoatelje):

Na o čia lengvam pasiskaitymui trumpa pasakėlė (rašė mano draugė)
Nesugadinti intelekto
Šiandien nelija.
Jis paklausia jos:
-Ar žinai, kodėl kai lyja, tau visada būna liūdna ir tu verki?
-O tu ar žinai? -šnabžda klausimu atsakydama į klausimą.
-Tu verki ne todėl, kad lyja. Dangus lyja, kad tu verki.
Pasigirdo švelnus garsas - pirmasis bučinys. Pavasario naktis. Pasaulis džiaugiasi, kai džiaugiasi ji. Tvirtai, tačiau švelniai susikibusios rankos. Jie ilgai vienas kito nepaleis. Strazdanotas berniukas ir šviesiaplaukė mergaitė. Matantys pasaulį tokį, kokį nori matyti. Puikiai valdantys savo likimą. Judviejų, tyrų ir nesugadintų vaikų. Gulinčių naktinėje rugiagėlių pievoje. Ir visur aplinkui mėlyna. Tokia jų mėlyna draugystė, nebylioj nakties melodijoj. Vasariškai pavasarinė.
Skanios kavos :)
pas mus vejas nemalonus toks, bet jau silciau.
net nebezinau, kaip vaukus rengti- kur sayule- karsta, kur pavesis, dar vesoka..
tikra sachara 😃
pas uosve ant saules balkone +50 😃
Sveikatytės Augustui 🌷
nu snd pas mus toks grafikas. bet jau pervargus juodai buvo, tai kol uzspaudziau dar nepatenkinta buvo. Pratinames db prie pieno, tai gal isalksta greiciau, kad tik ryte akis pramerke ir saukia man : "mama kelki, dosi kosia"
oho kaip anksti, manoji pries 8
manoji tik nusmigo nuo 7 atsikelus
as vis laukiu kol vaikas pabus
sveikos pleputes, oi kiek priplepejot kol pietus pasidariau 😀
sveikos po piet, Jokubas laukely tebemiega, vaziavom seses is mokyklos parsivezt, dar uzsukau i turgeli mesos, kepsiu tas barankikes su farsu 😀
Sveik grazuoli Augustuk🌷
jei vyras parves riesutu ir saulegrazu eisiu obuoliu suri gaminti tai poto receptuka imesiu 😉
nu va, sveikit greiciau 🤗
ačiū 😘
Sveikos 😉 Įdomi temukė, gera prisiminti, žinoma tiek vaikystę, tiek tuos mokyklos laikus 😀
man ir jau didelis atrodo, bet kai jis toks bejėgiškai gulintis, tai atrodo imk ir duok.. bet jau susilaikysiu..
taip, bus proga, nes dar vakar prašėsi prie krūties, šiandien jau nenori.. bet ir nesiūlysiu..
o gal čia bus gera proga baigt maitint? maiškis kažko nuo ketvirtadienio atsisakė MP.. hm, tikrai maniau, kad tokie mažiukai neatsisako patys
aš dabar pati jau bijau duoti, kol neatsigaus..