Taigi, šiandien – penktadienis. Nuostabi diena atsipalaiduoti ir planuoti savaitgalį, nes jeigu bus puikus oras, tikiuosi, smagiai jį praleisite su šeima gamtoje... O kaipgi kitaip, juk artėja vasara, tad tikiuosi, kad ir mus pagaliau aplankys vasariška šiluma...
O jums šią dieną siūlau pakalbėti gal kiek neįprasta, viskam, kas logiška ir pagrįsta, prieštaraujančia, bet bent jau man gan įdomia tema – apie prietarus ir tai, kokios reikšmės jie turi mūsų gyvenime... Nesusimąstėte apie tai? Pagalvokite... Juk daugelis dalykų mūsų gyvenime nutinka netikėtai... Kodėl?..
Viename straipsnyje skaičiau, kad prietarai atsirado dar tada, kai žmonės tiesiog nemokėjo paaiškinti daugelio reiškinių ir dalykų, o kad būtų ramiau ir saugiau gyventi, sugalvodavo kokį nors niekuo nepagrįstą paaiškinimą, t. y. prietarą, pavyzdžiui: pabelsti tris kartus į medį ar nusispjauti per petį... Sakysite - nė karto taip nedarėte?.. Tikrai darėte... Taigi, kartais prietarus pasitelkiame net nesusimąstydami - tikite jais ar ne...
Aš asmeniškai nesu labai prietaringa, bet yra dalykų, į kuriuos atkreipiu dėmesį. Pavyzdžiui, penktadienis, 13-oji diena. Tokią dieną nusiteikiu, kad gali kas nors netikėto įvykti, taigi reikia būti pasiruošusiai (jeigu taip ir bus, vadinasi, kaltinsim būtent šią dieną). Bet ta diena puikiai praeina ir netgi neprisimenu, kad ji buvo kažkuo ypatinga... Tik praėjus kiek laiko pagalvoju: o iš kur tai, kodėl tą dieną visa žmonija laiko nelaimingą?..
Arba: niekada niekada neisiu ar nevažiuosiu per gatvę, jeigu ją perėjo juoda katė... Sakysite, kad ir tuo netikite?.. Tačiau turiu ne vieną atvejį, patvirtinusį, kad tikrai po to nepasisekė... Bet visko gyvenime juk nenumatysi – dažnai tik perėjus ar pervažiavus gatvę pagalvoji... Man keista, bet mano gyvenime buvo atvejų, kai su vyru rimtai ginčijomės dėl to, ar per gatvę tikrai perėjo juodas katinas – kaip sakant, labai įrodinėdavau ir džiaugdavausi, jeigu katino pėdutės ar kuri kita kūno dalis būdavo kitos spalvos...
Hmm... O jau nekalbu apie prietarus, susijusius su nėščiosiomis... Nežinau, kodėl, bet tikrai nebūčiau krikštamotė ir nekrikštyčiau vaikelio būdama nėščia...
Šiandien savo mąstymo kol kas dar negaliu pagrįsti ir paaiškinti. Tai atėję iš patirties ir to, kas kartota iš kartos į kartą... Gal juokingai nuskambės, bet kartais pagalvoju, kad gal tai aukštesnių jėgų siunčiami ženklai?..
O kaip jūs – tikite prietarais ar ne? Ar visad įsiklausote į savo vidinį balsą (tikiu, kad tokį tikrai turite)?.. Juk dalis prietarų gali pasireikšti būtent per jį... O gal kiekvieną dieną išlipdamos iš savo lovos ar peržengdamos savo namų slenkstį apmąstote kiekvieną savo žingsnį ir poelgį?..
Viena aišku: tiesa ir žinojimas mūsų nuo lemties tikrai neapsaugos!!!
Gražios jums dienos!!!
negeriu vitaminų, tik folio rūgštį...
o aš žinokit neturiu šluotos, niekada nešluoju namuose..iš pradžių susiurbiu viską ir paskui grindis plaunu 😀
nu kuperis liko, makaras. neaisku kaip ta teiseja jam beatkersys..
tai kad banditukų nebėra... netikiu, kad berodys, nors norėčiau, kad rodytų tęsinį
aha su tuo makaru neaisku, manau ziema vel rodys tesini
visiškai su tavim sutinku dėl Pasmerkti pabaigos...
viskas panos lekiu grazintis ir varau i susitikima del kuru. geru pasnekesiu
Nu bet kaip "durnai" vakar baigėsi Pasmerkti. Nesitikėjau tokios pabaigos - niekam tikusi. Šitiek žiūrėta, o galo vistiek nesugebėjo normalesnio sukurti.Išsišaudė visi...
as su tualetu pirma karta girdziu
Mamuk, net nežinojau tokių prietarų dėl šluojimo ir šiukšlių 😀 nors šluoju savaime taip 😀
oi ne 😀
Laba. Ne visais prietarais tikiu. Jeigu tenka grįžti namo kažką pamiršus, visada pažiūriu į veidrodį. Dar žinau , kad tualeto dangtį reik laikytį uždengtą, nes kitaip išeis pinigai iš namų😀
Gal kas žinot idėjų, kokią šventę surengti žmogui, kuris švęs 70 metų 😪Manomamytei kovo mėn. jubiliejus. Jeigu būtų vasarą - pilna idėjų.Nu bet dabar - tamsus miškas.
man sviesoj sunkiau uzmigt
ziurim kartojima zvaigzdiu duetai ale ruslanas su tuo man patink kai dainuoja o ilja ikerejo man
vasara vasara, nesimiega mamytems 😉
vitaminus geri?
prišnekat daug..
turbūt vyrai ne visų namuose, tai todėl taip...
antradienį eisiu pas ginę prieš kelionę pasitikrint, bus tyrimų atsakymai...na labai įdomu, tikiuosi nieko blogo
tikrai, pastebėjau, kad paskutiniu metu vakarais daug plepam, kas čia užėjo mamoms? 😀
kai laukiausi dukters, irgi vemiau 4mėn., o kai laukiausi sūnaus, nevėmiau nė karto - o tie 3 kg nukrito. ir dar kai laukiausi antrojo, tai nėštumo viduryje buvo nukritęs 1 kg vieną mėnesį, bet viskas buvo gerai... tyrimai geri ir pan.