Nežinau, kas pasikeitė, bet tėčio vaidmuo Urtės gyvenime stiprėja. Vis dažniau bėga pas tėtį, nori kartu išeiti į lauką. Iki šiol ji buvo gryna mamyčiukė - prie mamos, pas mamą ir su mama :)
O dabar jos kasdienybėje jau visa daugiau vietos pradeda užimti ir tėtis. Gal ir pati Urtė jau didesnė, tad su ja lengviau tėčiui kažką veikti ir bendrauti. O mama džiaugiasi, nes atsiranda laisvo laiko prisėsti su kavos puodeliu ir knyga ar žurnalu :)
Be to ir rytinė kelionė į darželį - nuo rugsėjo vyksta tik su tėčiu, nes man tenka pirmokėlio globa :) Tad ir laiko turi daugiau pabendrauti. Man apskritai labai patinka tos kelionės į darželį/mokyklą, nes gana daug sužinai iš vaikų - pasikalbam, pasiatriam, pasiguodžiam...
Tiek mano minčių šiandien. O kol kas bėgam džiaugtis besibaigiančiomis uogomis! Gražaus rudenėlio visiems!
Mano dukrytės ryšys su tėčiu pradėjo stiprėti, kai baigiau ją pati maitinti. Dabar visi dukrytės prioritetai - tik tėčiui. Mama reikalinga tik tada, kai nėra šalia tėčio. Šiaip labai skirtingai vaikas elgiasi, kai būna su mama - ramesnė, paklusni. Jai esant su tėčiu, virsta velniūkščiu.
Kaip faina, aš vis laukiu laukiu kol mažyliui tėtis pataps svarbus, nes dabar tik mamos reikia, eina tik pas mamą ir tik su mama, jei nebūnu namuose iš bėdos biški ir su tėčiu gali pabūt, bet ir tai po 15 min. pradeda ieškot 🤣
Esu girdėjusi, kad vaikučių ryšys su tėčiais ima stiprėti maždaug antrais-trečiais metais. Maniškė irgi jau baisiai draugauja su tėveliu, rytais kartu keliauja į darželį 😀.
Kaip skaniai tos uogos atrodo 😃
Labai smagu, kad taip su tėčiu pradėjo bendrauti! Gražaus ir jums rudens! 😀