Seniai jau skaičiau kokią knygą vaikų auklėjimo tema. Knyga ''Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų" – tai praktiškas ir aiškus gidas tėvams, norintiems efektyviai bendrauti su savo vaikais. Buvo labai gera ir naudinga paskaityti, bei prisiminti, sužinoti, kaip tam tikras situacijas kylant kivirčui suvaldyti. Kaip geriau suprasti vaikus ir paauglius. Kodėl jiems atrodo, kad mes jų nesuprantame, ką duoda emocijų suvokimas ir priėmimas abiem pusėm.
Šioje knygoje tikrai daug situacijas paaiškinančių iliustracijų. Viena jų - neatidus tėvų klausymas vaikui sukelia dar didesnes nuoskaudas.
Gausybė aprašymų suteiks tėvams galimybę praktiškai pritaikyti naujas žinias – mokytis kalbėti su vaikais, spręsti problemas, paskatinti bendradarbiavimą.
Perskaičius knygą niekas taip greit nesikeis, tai kasdienis darbas ir situacijų analizavimas. Taip pat šioje knygoje tam yra skirta vietos - aprašyti situacijas, atsakyti į pateiktus klausimus.
Ko aš pasisėmiau iš knygos? Tikrai nemažai. Šiuo metu man aktualiausia paskatinti bendradarbiavimą. Matau, kaip vaikai nustemba, pažvelgia kitokiu žvilgsniu, kai pasakau ką jaučiu (po netinkamo elgesio ar situacijos). Beje ir kantrybės apibūdinimas kiek jos beliko (turėjau didelio arbūzo dydžio, liko tik uogelė), verčia suklusti.
Turiu vilties, jog gan greit beprasidėsiantis paauglystės metas praeis gan ramiai, kiek įmanoma ramiau.
Šios knygos patarimai padėjo ne vienai šeimai, organizacijai bendraujant su vaikais. Beje, ši knyga pirmą kartą buvo išleista daugiau nei prieš 30 metų, o aktuali bei reikalinga ir šiandien.
