Pasiryžau žygdarbiui - plaukti baidarėmis su dviem 8 ir 4 metų vaikais. Susitarėm su vyru kad jis ims mažajį, aš didijį,-ir plauksim. Plaukėm ne vieni, su kompanija. Plaukimas vyko Ūlos upe (Dzūkijos regionas), pasirinkom 5 km trasą. Mūsiškiai nebuvo vieninteliai vaikai plaukime, tačiau aš pati viena niekada nesu vairavusi baidarės, o juo labiau nesu patyrusi vairininkė.
Upė labai graži, tik neturėjau kada ja grožėtis. Teko daug irkluoti ir praktiškai nuolat užsiskersuodavom vidury upės. Laimei niekas manęs nekritikavo :) juk vyras sėdėjo kitoj valtyje. Privargau pusę kelio, o po sustojom poilsiauti. Mano kompanija nutarė, kad man neabejotinai reikia pagalbos, tad gavau patyrusią kompanjonę.Ta proga su vyru apsikeitėme vaikais. Mažasis sugebėjo baidarėje užmigti! nors tiesiai ant veiduko ir lašėjo vanduo nuo keliamų irklų. Nusnaudė apie pusvalanduką, užvalgė. Puikiai atlaikė visą kelionę visai nezirsdamas.
Baigus kelionę, vyras išreiškė supratimą, ko taip skersavau pirmam kelionės etape. Sakė, kad vienam baidarę valdyti lengviau nei su aštuonmečiu. Turbūt taip ir yra :)
Kodėl nutariau parašyti tokį įrašą? Kelionėje sutikom ir daugiau baidarių iš kitų kompanijų. Vienoje sėdėjo vyras su žmona, sakė irgi turi du vaikus ir vyras bando įkalbėti žmoną pasiryžti tokiam pat žygiui. Ir aš pati daug abejojau prieš imdamasi šio reikalo. Tad šis įrašas skirtas padrąsinti visas nepasitikinčias savo jėgomis mamas. Tai yra upė ir jūs plaukiate pasroviui, neabejotinai kažkur nuplauksite. Tad drąsiai ir ramiai imkitės šio iššūkio. Nors man dar skauda visus raumenis, mielai kartočiau :)
