Tai štai atėjo (naturaliai) pirmas kartas kai mano 4 – metė pareiškė, jog – šiandien, mama, aš einu apsipirkti ir išleisti savo santaupas. Mat namie pritrūko žaislų ir ledų.... ?
Kaip tyčia lauke „pliaupė“ lietus ir jį lydėjo žaibai bei griaustinis. Bet gi dėl apsipirkimo ir išėjimo į parduotuvę jokie orai nebaisūs! Taigi palikome namie tėtį su sese ir mudvi nužygiavome į artimiausią parduotuvę su tikslu, - nes ji jau žinojo ką pirks, buvo nusižiurėjusi iš anksčiau. Dar pasiėmėm atsigerti ir stabtelėjome prie saldūmynų, bet persigalvojome, nes reikia dantis gi saugoti nuo kirminų. Apsipirkimo “procesas” įvyko sklandžiai, - buvo panaudota ir nuolaidų kortelė prie kasos ir gražą tvarkingai susidėjo į piniginę. Žodžiu, kaip mūsų tėtis pasakytų - auganti mamos kopija ?
Fantastika!!!
Ačiū!😀 Kaip vaikai greitai auga!..
Šaunuolė