Esame įvairiais atstumais ir įvairiomis transporto priemonėmis, visais metų laikais keliaujanti šeima. Mama, tėtis ir du sūnūs (2 ir 3,5 metų). Savo patirtimi bei nuotykiais dalinamės „Gyva bala" tinklaraštyje https://gyvabala.wordpress.com/. Kviečiame visus prisijaukinti teigiamą požiūrį į keliones su vaikais.
Taigi, Pirmą kartą automobiliu į Alpes su vaikais!
Kompanija. Dvi šeimos.
Vaikų amžius. 16 mėn. ir 7 mėn. pilve bei 11 mėn.
Šalis. Austrija.
Vieta. Bad Kleinkirchheim ir Mallnitz.
Laikas. Rugpjūtis.
Kelionės trukmė. 8 dienos.
Transportas. Dviem automobiliais nuo Vilniaus iki Bad Kleinkirchheim.
Daiktai iš namų. Vežimėliai, kuprinės-nešynės, drabužiai tinkamiausi kalnų klimatui, keletas žaislų, maisto produktai iš namų pagal sudarytą meniu.
Maitinimas. Pusryčiai ir vakarienė namuose. Pietūs - kalnuose.
Nuotykiai.
Du automobiliai, dvi šeimos. Pirmoji kelionė vaikams automobiliu iki Alpių. Mums žinia, kad kelionėse visokių nenumatytų atvejų pasitaiko: prie valstybės sienos prisimeni, kad pamiršai pasą (kai jie dar buvo tikrinami); automagistralėje atsidariusi stogo bagažinė; be proto pustomas ir slidus kelias; nutrūkęs automobilio variklio dirželis - atostogų diena praleista automobilių remonto dirbtuvėse vidury laukų; raudona kuro lemputė, o iki artimiausios degalinės 40 km, ir ją privažiavęs supranti, kad ji nedirba. Taigi morališkai nusiteikėme ilgai 1500 km (17 val.) kelionei.
Turėjome atsakingai pagalvoti apie vaikų miegą, maitinimą bei pramogas, kad kelionė jiems nebūtų varginanti ar nuobodi. Nusprendėme, kad važiuosime be nakvynės, taip vaikams kelionė bus trumpiausia laiko atžvilgiu.
Liko tik aptarti kelionei būtiniausių daiktų sąrašą (tokį turime nuolatinį, būtinai juo pasidalinsime). Kad kelionės metu nereikėtų kuistis lagaminuose, sukrovėme atskirą mini lauknešėlį, kad sauskelnės, maistas, žaidimai būtų nuolat po ranka. Netgi daiktai nakvynei, nors ir buvome nusprendę važiuoti visą naktį, buvo paruošti.
Stengėmės, kad vaikams kelios dienos iki kelionės vyktų įprastu ritmu, be papildomų įspūdžių (jų tikrai netruks kelionėje). Kuo geriau vaikai pailsėję, tuo geriau pasiruošę iššūkiui.
Mojuojame seneliams, kurie pasilieka prižiūrėti mūsų ūkio ir išvykstame prasidėjus vaikų nakties miegui. Vaikai greitai užmigo tam pritaikytose automobilinėse kėdutėse. Nekantraudami laukėme naktinio nuotykio. Ir.. nieko labai įdomaus neįvyko. Mažieji keliauninkai keletą kartų atsibudo, pakalbėjo ir vėl užmigo. Vairavome pamainomis. Mes mamos visada stengiamės padėti vyrams vairuoti bent trečdalį kelio.
Labai patogus prietaisas ilgesnėse kelionėse automobiliu – radijo stotelė. Galime ne tik nuolat komunikuoti, bet prireikus ir dainas vieni kitiems dainuoti :) Tariamės kada geriausia sustoti kuro, pietauti, vakarieniauti. Iš anksto sutardavome, kad jeigu kažkurių vaikas miega, o kitas ne, važiuojame pirmyn - nelaukiame vieni kitų, kad vaikams tektų kuo mažiau nuobodaus sėdėjimo ir nereikalingo žadinimo, nes miegas - šventas dalykas. Tačiau vienaip ar kitaip mums visada pavykdavo ilgesnėms pertraukoms sustoti kartu, nes pietauti juk daug smagiau drauge.
Ką veikti automobilyje su tokiais mažyliais ilgos kelionės metu? Skaitome knygas, mokomės gyvūnų pavadinimus, mėgdžiojame jų garsus, žaidžiame, dainuojame, čiaudome, linguojame, kutenamės. Veikiame tiek, kiek užtenka fantazijos. Klausome vaikiškos muzikos, pasakų, kad pačių balso stygos pailsėtų. Visada praverčia keletas naujų žaidimų, nupirktų prieš pat kelionę. Ypač patinka smulkios dėlionės, dėžutės, maišeliai, piniginės su daugybe nuolaidų kortelių.. Užimtumas porai valandų garantuotas.
Sustoję vos kelioms minutėms (pilti kuro, vinjetę mokamiems keliams nupirkti) ir vaikai nemiega, vis tiek keliame juos iš automobilių. Gaudynių žaidžiame ar mankštą darome. Tiek kelionėje į priekį, tiek atgal vaikai miegojo po 2-3 valandas dienos metu - per tiek laiko galima nemažai nuvažiuoti, o kai vaikai atsibunda, sustojame valandai ar dviem pajudėti.
Tokiu ritmu rūkome ir nurūkome. Pasiruošę morališkai buvome labiau nei to reikėjo. Liko smagiausia dalis - surasti rezervuotą būstą (tai atlikti padeda navigacija), iškrauti daiktus ir laukti rytojaus nuotykių.
Pasiruošimas dienai į kalnus prasidėdavo jau vakare. Pasirūpiname kuo vaikus rengsime, kokius rūbus pamainai dėsime į kuprinę, ką patys vilkėsime - atostogaujant kalnuose itin svarbi tinkama apranga. Merino vilnos ar sintetinio audinio rūbas prie kūno, aktyviam laisvalaikiui nepamainomas dalykas. Sušilus ar suprakaitavus greitai pašalina drėgmę ir džiūsta. Oras kalnuose specifinis vasarą: vienoje šlaito pusėje plieskia saulė - karšta, kitoje - pavėsis, sniegas, taigi vėsoka.
Prisimenu - kai tik pasirinkome atostogas kalnuose, noras buvo didesnis, nei investavimas į tinkamą aprangą. Kiekvienais metais vis ką nors įsigydavome - specialius marškinėlius, kelnes. Visgi, lietui užklupus, medvilniniai drabužiai prilimpa prie kūno, ilgai būna šlapi - nelengva visą dieną taip žygiuoti. Dėl to sintetinės kelnės kur kas patogesnės, slidžios, nelimpa prie kojų. Sulijo, tuoj išdžiūvo. Dažnai, kelnių klešnės būna nusegamos, taigi prireikus lieki su šortais. Sluoksniavimas itin svarbus pageidaujantiems kuo mažiau energijos išeikvoti nereikalingiems dalykams.
Taigi, kuprinė dienai į kalnus su rūbų pamaina vaikams, nedidelis termosas su ryte virta koše, geriamasis vanduo, obuoliai, morkos, džiovinti vaisiai ir pirmyn. Jeigu diena saulėta (dažniausiai taip ir būna, nes paprastai renkamės liepos mėnesį), visi rengiamės pirmo sluoksnio rūbais. Flisas (vaikams flisinis kombinezonas) ir lietaus rūbai (plona striukė dideliems, kombinezonas mažiems) keliauja į kuprinę. Kalnų batai, kalnų lazdos. Priklausomai nuo vietos, kurioje apsistojome, dienos žygį pradedame tiesiog iš namų, o pageidaujant apžiūrėti kai kurias įžymybes: tarpeklius, krioklius, užtvankas, dažnai tenka važiuoti automobiliu.
Ryte pusryčiaujame, vaikus sodiname į kuprines-nešynes ir keliaujame takeliais palei upelius, pievas, skardžius (vasarą sniegas - tikras įspūdis vaikams). Kalnų takų trasos sužymėtos numeriais, minutėmis, nurodančiomis kiek iki kurios vietos eisime. Laikas iki pietų paprastai aktyvesnis - kelyje dairomės laukinių gyvūnų, ieškome įdomių akmenų, edelveisų, dainuojame, mokomės, juokiamės, krykštaujame. Nepaprastas laikas pabūti visiems kartu. Sustoję ilgesniam laikui būtinai randame pramogų vaikams: mini batutai, smėlio dėžės, sūpynės, žvėrelių aptvaras. Kalnų kavinukėje, pietaujame, ilsimės. Po pietų: kuprinės-nešynės ant pečių, keli žingsniai ir jaunimas jau miega. Trasą grįžimui pasirenkame, maždaug 2-3 valandoms, tiek kiek vaikai tikėtinai miegos. Arba leidžiamės keltuvu žemyn iki automobilių, traukiame vežimus iš bagažinių ir einame pasivaikščioti aplink ežerą ar miestelį.
Beje, kalnuose žiemą galima įsigyti slidinėjimo, o vasarą - vaikščiojimo kortelę, kuri suteikia daug nuolaidų keltuvams, vandens pramogoms, žaidimams, netgi maitinimui. Apie tai reikėtų pasidomėti iš anksto, daug informacijos galima rasti internete arba atvykus į turizmo informacijos punktą. Dažniausiai, savaitės kortelė atsiperka jau pirmą dieną.
Šią vasarą kalnuose vaikščiojau ne taip aktyviai kaip visuomet. Po vienos dienos ėjimo (temperatūrų bei slėgių skirtumai ir 7 mėnesių pilietis pilve) leidau sau patinginiauti. Kitomis dienomis išlydėjusi savo kompaniją - du tėčius, du vaikus, o su jais ir vieną mamą, kuri pasirūpintų krentančiais čiulptukais, vandens buteliukais ir užkandėlėmis, pati kildavau keltuvu į kalną ir laukdavau užkopiančiųjų. Labai norėjau eiti kartu, bet austriškas štrudelis su Latte, gera knyga ir nuostabus Alpių vaizdas buvo taip pat puikus pasirinkimas. Pasitaiko, kad išgirstu nuogąstavimų: kur jūs, kaip jūs, per naktį, su visais vaikais, o jeigu..? Tokiais atvejais man patinka pajuokauti: tereikia nusipirkti lėktuvo bilietą (šiuo atveju sėsti į automobilį), o tada galvoti apie likusias smulkmenas, nes jei bus atvirkščiai, nuotykis gali ir neįvykti. Mums tiesiog gyvybiškai svarbu pasisemti kalnų gėrio į galvą ir į sielą tiek, kad užtektų iki kito karto.
Tiesa, šias atostogas rinkomės kalnuose prie ežero tam, kad vasarą galėtume pasimėgauti ne tik kopimu. Ir nors pratęsėme savo atostogas keliomis paromis, nes norėjome dar į kelias lankytinas vietas užsukti bei išsimaudyti, taip ir nespėjome. Palikome kitam kartui. Būna ir taip.
Daugiau apie Karintijos regioną http://www.carinthia.at/en/sommer/?noSplash=1
Mūsų kelionių meniu, su tinkamiausiais maisto produktais, jų kiekiais, paskaičiuotais kiekvienam asmeniui bei daiktų sąrašu žiemai ir vasarai būtinai pasidalinsime kituose mūsų tinklaraščio https://gyvabala.wordpress.com/ aprašymuose. Galbūt kas nors bus naudinga ir Jums.
Linkime gerų įspūdžių!
