Be galo džiugu matyti bundačią gamtą, o jau ir Velykos ne už kalnų. O mano antrąja šeima tapo mano mažieji mokinukai. Su jais taip pat akylai stebime pirmuosius pavasario ženklus, gaminame darbelius.
Štai didžiulis stebuklas jiems švelnieji karklų kačiukai. Atsinešiau į klasę keletą šakelių. Tai vis pribėgę glosto, stebisi, kokie jie švelnūs.
Galiausiai ir darbelį pagaminame iš ausų krapštukų. Smagi veikla!
O štai aš radau ir prieš dvejus metus savo kurtą eilėraštį:
Kačiukai mažiukai
Palangėj sutūpę
Vis žvalgėsi smalsiai,
Kas nupūtė musę.
Tą pačią, kuri tyliai tyliai
Stiklu ropinėjo,
Pavasario saulės
Šilumą gėrinėjo...
Kačiukams parūpo
Ir kiemo vaikai:
Kodėl šie be paltų?
Kur jųjų šalikai?..
Neduok die susirgti,
Tokie juk laikai-
Puola bacilos tarsi vilkai,
O dar, žiūrėk, tyko
Ir baisieji tymai!
Palangėj sutūpę
Lingavo ilgai
Mažieji kačiukai -
Karklų vaikai.
Jei anksčiau bijojom tymų, tai jau antrą pavasarį baiminamės karūnuotųjų virusų... Belieka tikėtis, kad bent jau kitą pavasarį viskas bus jau pasimiršę :)
