Šiaip ar taip, jau skaičiuojame paskutines žiemos dieneles. Na, bent jau kalendoriuje - tai tikrai! Man pavasaris pirmiausia ateina į į namus, į širdį, o tik paskui - už lango. Ir kaip gi susivokiu - kad jau tas pavasaris namie ir širdyje?...Viskas paprasta: namuose atiranda žydinčių gėlių! Paprastai mano vyras dovanoja pirmas pavasario pranašes - tulpes:
Jų tiek įvairių spalvų, spalvelių, ir šypseną šios gėlės tikrai veide nupiešia. Bet jos tokios laikinos, kad joms nuvytus, norisi verkti, kad toks trumpas jų gyvenimas.
Gal todėl vis labiau myliu gėles, kurių po savaitės nereikia išmesti. O jų, patikėkite, yra oi, kokių gražių! Tikros šio laikotarpio karalienės - raktažolės! Nežinau, kaip jūs, bet aš negaliu PC ramiai pro jas praeiti! Tikrai nors viena tiesiog prilimpa prie manęs ir parkeliaujam drauge namo.
Arba - net tokia raktažolė - taurioji.
Argi galima nesižavėti katilėliu?...O jau kvepia!!!
Koks pavasaris be narcizų?...
Man patinka, kai kambarinės gėlės tampa lauko gėlėmis.Tai yra tos gėlės, kurias sulaukus pavasario, galima pasodinti į lauką. Būtent, kai kurias raktažoles, katilėlius galima pasodinti lauke, praėjus šalnų pavojui. Svogūnines gėles - tulpes, narcizus, hiacintus, sodinsime ne pavasarį, o rudenį. Vadinasi, visą vasarą jų svogūnėlius teks laikyti kažkur rūsyje.
Galvojate, kad gražu tik žydinčios gėlės?...Kai kurių augalėlių lapai tokie išraiškingi, kad galvą apsuka ne mažiau nei žiedai.
O gal ir jūsų namuose kažkas žydi, auga ir kviečia pavasarį?...