Nors spaudoje daug neigiamos nuomonės apie pavadėlius vaikams, pirmąjį segamą nugaroje ir su pavadėliu prilaikymui iš viršaus man jį parvežė sesuo iš Anglijos.
Ir pačiu laiku. Nes mano vyresnėlei buvo 8 mėnesiai, ji jau savarankiškai žingsniavo, bet dar netvirtai, o jau rankos duot nebenorėjo. Kai laikydavau, pyko.. Krito, kėlėsi ir vėl pyko. Už lango pavasaris, gyvenom name su dideliu kiemu. Pajutusi, jog gali eiti, ji į savo vežimą ir iš tolo nežiūrėjo. Taigi, nuo ryto iki vakaro lauke geru oru vaikštinėdavom.
Kai labai tvirtai pradėjo eiti, jau buvo vasara. Pavadėlio nebedėjau. Labai aktyvi mergaitė, bet jau susitardavom ir rankytę duodavo. Vienkiemyje gyvenant labai akylai teko prižiūrėti, bet susitvarkydavau. Bet rudenį grįžom į miestą, aš laukiausi antrosios dukrytės. Vyresnėlei ir vėl teko pradėti dėti pavadėlį, nes su jos aktyvumu greitai galėjom prisišaukti bėdos.
Tėtukas gan įtariai žiūrėjo į pavadėlį, bet užteko vieno atvejo. Kartą jis su dukryte išėjo pasivaikščioti dviese. Ir nusprendė pafilmuoti. Dukrelė atsisėdo ant bordiūro. Tetukas minutėlę pafilmavęs vaizdus aplink atsisuko su kamera į ją, žiūri, nebėra mūsų gyvsidabrio. Ji per tą laiką spėjo nulėkt kelis šimtus metrų iki judrios gatvės. Vaizdas toks filmuotoje medžiagoje: dukrelė išsišiepus sėdi.
Vaizdas minutėlei nukrypsta nuo jos, filmuojama aplinka, kurią jie mato,, kai atsisuka kamera į pradinę padėtį - kameros kritimas žemyn, vaizdas nukrypsta į vyro batus, žingsnių (bėgimo) garsas, vaizdas sustoja. Pakyla kamera, vaizdas parbėgančios išsišiepusios Ulrikos link tėtuko nuo judrios gatvės. O galėjo baigtis kur kas blogiau...
Taigi, man vis vien kaip neigiamai žiūrės į mane praeiviai. Aš tikrai pavadėlį naudosiu ir nerizikuosiu. Tuo labiau, kad auga pametinukės.
Dovilė
Man vis gi kyla įtarimas, kad lygina kaip su šuniuko pavadėliu. Tie kurių vaikučiai ramesni ar jau suaugę ir artimoj aplinkoj neturintys mažiukų vaikučių.
Mums namuose neprireikė, nes pakoreguoji aplinką pagal save, kad vaikučiui būtų saugu. Naudojom tik lauke. Jai vyrenėlė lekia lauke ten kur jai šauna į galvą ir neina kitaip susitart pasakau jog uždėsiu pavadėlį ant rankytės ir tada jau tariamės iš naujo ir koreguojam planus.
as tai turbut pries daugiau, bet uz buciau tik tuo atveju kad namuose skatint vaikscioti savarankiskai ir nereiketu buti nuolatos pasilenkus, bet as toki prilaikytoja vaiko pasidarau is ilgo salio ir tada vaikstom mes po namus. Bet siaip man nuolatinis naudojimas tokio daikto yra nepriimtinas ir as jo nenaudosiu 😀 man prisilygina lyg suniuko vedziojimui ir velgi isradimas sis yra palengvinti tevams. As buvau ir esu tos nuomones, kad nenaudoju daiktu kurie naudos jokios neduoda vaikams, bet cia tik mano nuomone, o kitu as nesmerkiu
Irt mano vyresnėlė ne susižavėjus pavadėliu. Bet iš kitos pusės tai tenka Jai pačiai jau su manimi tartis ir ieškot kompromisų, kad nedėčiau.