Paskutinę metų dieną sniego ieškojom, o radom...

Paskutinę metų dieną sniego ieškojom, o radom...

03. Jan 22:31 floryte floryte

   Paskutinę metų dieną, grįžus iš darbo, ne mišrainių puoliau gamint, o tiesiog su šeima išvažiavom sniego ieškot...Na, namiškiams įvardinau išvažiavimo priežastį - "sniego ieškot"(pas mus jis jau buvo nutirpęs), nes viduje kažkas taip ir rėkė: "į gamtą, į mišką, į kalną" - kažkur, kur daug gryno oro, tylos, gamtos...Net ir pati nustebau, nes ten, kur intuityviai pasukom, radom visko su kaupu: ir sniego, ir žalios žoės, ir ramybės, ir žavesio, ir mistikos. Taigi, reportažas - iš Girnikų kalno (Šiaulių rajonas). Pasirodo, tai yra šventkalnis, aukščiausias Šiaulių rajone - net 183,4 metrų aukščio. Tiesa, prisiminiau, čia buvusi gal prieš 10 metų. Bet nuo to laiko šis kalnas ir jo prieigos buvo gerokai sutvarkytos, tarsi prikaltos naujam gyvenimui. Išties pagarba žmonėms, kurie puoselėja tokias vietas! 

Tas paskutinis metų vakaras buvo kažkoks keistai ypatingas: vėjo - visiškas nulis, tokia tyla, kad atrodo girdisi, kaip medžiai kvėpuoja, o dar tas visa apimantis rūkas...Išties tokia mistiška nuotaika. Kalno prieigose ir ant jo viršaus - itin dau akmenų. Užlipus ant kalno, galima pamatyti horizonto toliuose daug įvairių aukštų objektų: bažnyčių, kitų kalnų. Ant kano įrengtos rodyklės su fotografijomis parodo, kurioje kalno pusėje ką galima išvysti. Dėl stipraus rūko buvo neįmanoma tolyje pamatyti tų kitų objektų, tačiau tai, ką pamatėme visai čia pat, buvo labai įdomu ir žavinga.

Kalno prieigos.

Informaciniuose stenduose pateikiama informacija apie kalną.

Akmeniniais laiptais lipant į kalną, tarsi simboliniai vartai atveria duris...

O medžių gražumas priekalnėje! Medžiai - sargai...

Ant kalno viršaus - ugniakuras. Čia kadaise vaidilutės šventą ugnį kūreno, o dabar, kasmet rugsėjo 22 d., minint Baltų vienybės dieną, uždegama ugnis. Nuo šio, Girnikų piliakalnio galima stebėti kitų 10 piliakalnių ugnes ženklus.

Informaciniai ženklai, kuriuose parodyta, ką galima išvysti nuo kalno, žiūrint į horizonto tolius.

Ant kalno ir jo prieigose gausu akmenų. Kai kurie iš jų - išties nemaži ir labai gražūs.

Takai - laiptai iš akmenų, vedantys į kalną ar nuo jo - išties nuostabūs!

Prie kalno - kapinės. Jose palaidota 1-ojo Pasaulinio karo metu žuvę kariai. Pasirodo, čia vyko nuožmūs mūšiai.

Vietomis sniegą keitė žalia žalutėlė žolė...Tarsi čia pat, kur už kelių metrų yra sniegas, čia jau būtų vasara...

Einant tokiu taku, kalbėti net nebesinori.

Daug kur sutikome baltų ženklų...

Net ir suoliukai atkartojo baltų ženklus.

Kadangi aplink kalną daug akmenų, senovėje žmonės iš jų gamino girnapuses. Viena iš jų...

O kokių milžinų čia vaikščiota?..

Nulipę nuo Girnikų šventkalnio, praeidami pro žiemos miegui užsandarintus skruzdėlynus, palinkėjome ateinančiais metais RAMYBĖS. Skruzdėlynams, šventkalniui ir sau! Ramybės linkime ir jums!

Gintarep Gintarep 05. Jan 09:45

Nuostabios foto❤️

jaldija jaldija 04. Jan 02:00

Kaip gražu 👍