Pasiutėlė Urtė: žirklės dvimetinukei - taip ar dar ne?

Sveiki visi sulaukę šiltesnių orų :) Bet šįkart blogas ne apie tai. Mes su Urte jau kurį laiką atradome žirkles. Viskas prasidėjo nuo varškės sūrelių pakuotės nukirpimu - tą ji pabandė daryti pati ir puikiai pavykus, aš to daryti jau negaliu. Tad kiekvienas sūrelio atkirpimas nuo šiol kainuoja man daug nervų :D Tada supratau, kad žirklės ir karpymas būtų puikus rankyčių lavinimo būdas. Ir suradau stalčiuje savo vaikystės mėlynas bukas žirklutes su akytėmis. Jos vis dar puikiai kerpa! 

Tad nuo tos akimirkos piešimo darbus

pakeitė be proto smagūs karpymo darbai:

Kol kas iš močiučių gaunu daug aikčiojimų - oi, pažiūrėk, ką ji daro su žirklėmis, dar įsikirps?! O tėvelis dūsauja dėl vaizdo ant grindų po šių darbelių :) Na, o mane paperka džiaugsminga Urtės veido išraiška :)

Žinoma, kol kas gražiai iškirpti kamuoliuko dar nepavyksta, bet viskas išmokstama. Tik kol kas visas knygas, reikalingus dokumentus reikia laikyti aukštai ir po užraktu, kad į juos neįsisuktų mėlynosios žirklutės...

Dar vienas pačios Urtės atrastas rankyčių lavinimo būdas - šukuosenos lėlėms. Kiek ten reikia įdėti pastangų, kol įriši ar įsegi. Kiek pamenu save, aš tik šukuodavau šepečiu ir po to karpydavau lėlėms plaukus :)))

Kol kas lėlių plaukai vietoje ir tinkamai surišti, o džiaugsmo irgi daug :)