Lankėmės Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ autorinės grafikos, knygos meno ir grafinio dizaino parodoje „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“, skirta dailininko Antano Kazakausko (1937–2019) atminimui.
Dalyvavimas renginyje galimas buvo tik su Galimybių pasu.
Parodoje išvydome, tiksliau prisiminėme daug matytų afišų ar dar knygų lentynose turimų senų knygų viršelius.
Prisipažinsiu, net nesumąsčiau kas ką apipavidalino iki tol, kol parodoje nesusipažinau su autoriaus biografija ir kūryba.
Viskas užprogramuota. Būtent tokią frazę, kaip vieną svarbiausių Antano Kazakausko gyvenimo filosofijos ramsčių, prisiminimuose apie jį paminėjo Žygimantas Augustinas – paskutinius trisdešimt Antano gyvenimo metų jiedu artimai bendravo: „Atsimenu Antano
paaiškinimą, kas yra menas: „Būna eina žmogelis per pievą ir pradeda dainuoti, gal ir dainuoti nemoka, gal ir klausos neturi, bet vis tiek dainuoja.“ [...] Antanas buvo fatalistas, sakydavo, jog niekas nuo žmogaus nepriklauso, viskas užprogramuota.“
Ši Kazakausko citata tapo parodos pamatu. Užprogramuotų įvykių, stiliaus kodų, citatų, įvairių šifrų ir sąsajų buvo ieškoma tyrinėjant neseniai atrastus Kazakausko grafikos darbus, taip pat plakatus, knygų dizaino ir žurnalinės grafikos pavyzdžius.
Sužinome, kad 1962 m. Kazakauskas baigė dabartinės Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedrą. Dar studijuodamas dailininkas pradėjo bendradarbiauti su „Vagos“ ir „Minties“ leidyklomis, apipavidalino virš 150 lietuvių ir užsienio autorių knygų, sukūrė serijų „Drąsiųjų keliai“ ir „Noriu žinoti“ dizainą. Nuo 1965 m. iki 1996 m. dirbo „Mūsų gamta“ meniniu redaktoriumi, žurnalą pavertė kelis dešimtmečius trukusiu asmeninių eksperimentų ir grafinio dizaino projektu. Sovietmečiu kūręs modernius grafikos ciklus Kazakauskas laikėsi savotiškos „saviizoliacijos“ principo – siekė atsiriboti nuo ideologizuoto oficialiosios dailės pasaulio. Todėl patys įdomiausi jo 7–8 dešimtmečių autorinės grafikos darbai pirmą kartą viešai pristatomi tik dabar.
Retrospektyvinėje parodoje taip pat eksponuojamos Kazakausko apipavidalintos knygos, jų viršeliai ir aplankai, plakatai ir atvirukai. Ekspoziciją papildo instaliacija, komentuojanti 1968 m. Londono parodai sukurto katalogo turinį; žurnalo „Mūsų gamta“ numeriai. Parodoje galima pamatyti dailininko studijų metų piešinius, darbo metodus atspindinčius artefaktus, eskizus, fotografijas, taip pat atrinktus pavyzdžius iš Kazakausko sukauptos XX a. 7–8 dešimtmečių lenkų, čekų, prancūzų, šveicarų grafinio dizaino knygų ir žurnalų kolekcijos. Paroda mus su dukrele sužavėjo, juo labiau, kad po parodos dar turėjome kūrybines dirbtuvėles, kurių įspūdžiai bus kitame reportaže.
