Pamąstymai apie tautosaką

Aš mėgstu senoviškus priežodžius, patarles, mįsles, bet kartais susimąstau, ar tikrai jie yra teisingi ir kodėl būtent vienose ar kitose situacijose yra vartojami.

Pradėkime nuo mįslių:

*Du apvalūs, vienas pailgas, visoms boboms reikalingas? Atsakymas: žirklės. Nelogiška, nes žirklės yra moteriškos giminės, o čia atsakymas reikalauja vyriškos giminės žodžio. Visos suprantame apie ką yra kalbama, tik dėl neaiškių priežasčių Tas Daiktas yra vadinamas žirklėmis.

* Kas už vėją greitesnis, už paukštį lakesnis? Atsakymas: mintis. Ir vėl nelogiška, nes nesutampa giminės. Tai kas galėtų būti vyriškos giminės ir labai greitas? Aš pasidaviau, bet mano draugė rado atsakymą: jos ex vaikino orgazmas.

Man ramybės neduoda keletas patarlių:

* Anksti kėlęs, anksti vedęs – nesigailėsi. Dėl pirmos dalies nesiginčysiu, bet dėl antros, kodėl taip skubinama mainytis žiedais? Turbūt yra bijoma, kad nebeliks gerų žmonų ar vyrų.

*Kas skaito ir rašo, tas duonos neprašo. Netiesa. Manasis prašo ir duonos, ir batono. Atrodo, žmogus su aukštuoju išsilavinimu, bet kas rytą girdžiu „Užtepk sumuštinių“. Sakau: skaityti ir rašyti moki – pats ir tepkis (cha cha).

*Geras artojas ir su žąsinu paaria. Parodykite man nors vieną žąsiną (perkeltine prasme), kuris bandė arti su žąsinu (tiesiogine prasme). Abejoju, ar rasite tokių, tad šis priežodis yra abejotinas.

*Darbas dėl akių duonos nepelno. Šis posakis sukelia dar didesnių abejonių. Visi numanome kaip dirba seimūnai, ir kiek jie duonos (ir ne tik) turi.

Grita Dumskienė (gritte)