Mano šeima susideda iš keturių asmenų: tai aš ir trys mano meilės :-) Pasisekė man gyvenime, galiu mylėti iš karto tris vyrukus, tai savo vyrą Remigijų ir du nuostabius sūnelius Edviną ir Airidą. Ir myliu juos be galo, visus kartu, ir kiekvieną atskirai. Vyrą, už tai, kad jis visada šalia, tylus ir supratingas, bet kaip uola, į kurią galiu atsiremti, kuri visada užstos mane. Už tai, kad nėra laiko nuobodžiauti, nes namuose auga du "partizanai", du sportininkai.
Broliukai skirtingo amžiaus Edvinui jau penkiolika, Airidu septyneri, bet jie ir džiaugsme ir varge visada kartu. Nuo mažų dienų Edvinas nepaliaujamai globoja jaunesnįjį broliuką. Pasipešdami, pasipykdami, jie žegia koja kojon, džiugindami mūsų širdis. 
Kai didysis brolis blogai jaučiasi Airidas savo buvimu šalia bando padaryti taip, kad broliukui būtų lengviau 
Buvimas su vaikais gydo sielą. (Fiodoras Dostojevskis)
Tad stengiamės su jais praleisti kuo daugiau laiko. Kad mūsų sielos būtų sveikos.
O laikas taip nenumaldomai greitai bėga, vaikai neįtikėtinai greitai auga. Stengiamės džiugias akimirkas išsaugoti ir atmintyje, ir užfiksuoti nuotraukose. Kad jos, kaip prisiminimas ir balzamas mūsų širdims būtų visą gyvenimą.
O "Mamyčių klubas" tai tartum dar vienas šeimos narys. Jau seniai jis su mumis, tiesa nesu aktyvi lankytoja, bet skaityti įvairius straipsnius, mamyčių patirtį labai patinka. Ir nėra tos dienos, kad neperskaityčiau straipsnelių, neperžiūrėčiau blogų. Vaikučiai jau gerokai ūgtelėję, bet negaliu atsisveikinti su "Mamyčių klubu", juk mamyte išliksiu visada :-) Ir tiesiog gera, kad galiu draugauti su "Mamyčių klubu".
broliai - šaunuoliai 😉 žiūriu,abu karatė lanko?
atkreipiau dėmesį į megztą (turbūt mamytės) pleduką, nuostabus 😀