"Nuotolinio gyvenimo" realijos

Oi, tas karantinas, taip stipriai pakoregavęs mūsų gyvenimus! Taigi, jau dvi savaitės dirbu nuotoliniu būdu, o vaikas neina į darželį. Dalinuosi savo pastebėjimais!

Pirma mintis, atėjusi į galvą apie "nuotolinį gyvenimą" - 'ne taip viskas ir paprasta'! Ryte nubudus, ateina suvokimas, kad galėtum ilgiau pamiegoti. Taip ir bandai padaryti, bet miegus išblaško skambučiai darbo klausimais. Kitus rytus "pamiegojimo ilgau" sindromas praeina savaime, prisiminus ankstyvus skambučius. Prisėdus prie kompiuterio, bandai dirbti, bet vėl ateina suvokimas, kad mano šešiametis vaikas savarankiškam darbui prie pratybų ar užduočių internete ilgam nenusiteikęs. Vaikui reikia judesio. Bandai išleisti vaiką į lauką, į savo kiemą. Tačiau maniškė yra tokia būtybė, kad prisigalvoja visokių šunybių, tad lakstau dažnai žiūrėti, kaip žmogeliui sekasi lauke.

Taip besiblaškant tarp darbo ir vaiko, ateina suvokimas, kad jau greit pietūs, šeimynos niekas nepamaitins, tik mama, bandanti dirbti nuotoliniu būdu. Taigi, kompiuteris atstumiamas, gaminami pietūs, nes pasilakstymas lauke vaikams kelia apetitą. Pietavimas. Vėl bandymas grįžti prie darbo. Vėl kartojasi pirmosios dalies dienos scenarijus: vaikas- darbas- bandymas sukurti vakarienę. Po vakarienės jau tamsu, vaiko ėjimas į lauką nebegalimas. Reikėtų lyg dar padirbėti, nes belakstant ir atliekant namų šeimininkės pareigas, ne kažin kas darbo klausimais padaryta...Bet šeimyna vienu balsu rėkia: "Monopolis! Monopolis! Žaidžiam monopolį!". Nebesugebu pasipriešinti. Žaidžiu "Monopolį" ir tuo pačiu vis dar darbo klausimais atrašinėju kolegoms. Kažkodėl visiems sutriko suvokimas apie darbo valandas. Jaučiuosi po nuotolinio darbo dienos išsekusi. Gi aš irgi esu žmogus - reikia pailsėti!  "Monopolis", kas žino, ne iš trumpųjų žaidimas! Užsitęsia iki išnaktų. Paskutinės jėgos išeikvotos, o rytoj - juk vėl tas pats "nuotolinis gyvenimas".Nuo rytojaus bus dar sudėtingiau. Ne tik suaugę dirbs nuotoliniu būdu, bet ir vaikai mokysis tokiu pačiu principu. Taigi, be darbuotojos, virėjos, dar būsiu ir mokytoja.

Pažiūrėsime, ką mums atneš kita "nuotolinio gyvenimo savaitė"!

Nors šias dvi savaites vaikai galėjo pajusti, kad jiems - atostogoooooos!

Pavasariui leidus, atidarytas valgymo lauke sezonas! Prisilaksčius lauke, apetitas - super!

   Jei gerai pasvarsčius, tai pvz., "Monopolio" žaidimas vaikams galėtų būti užskaitytas kaip nuotolinis ugdymas. Čia tiek reikia strateguoti, skaičiuoti!

Maniškė - tokia judri, kad net grįžus iš lauko, eina sportuoti. Jei ne ant treniruoklio, tai lakstyti iš vieno kambario į kitą be perstojo, arba - atsispaudimus daryti!

Nepagalvokite, kad skundžiuos tokia realybe. Kad ir kokia ji būtų neįprasta ir sunki, bet ji - reikalinga, būtina dėl mūsų pačių gerovės.