Vėlų rudenį ar žiemą yra keletas ypatingai gerų dalykų, padedančių ištverti ilgalaikę tamsą ir šaltį. Vienas iš jų - galima daugiau laiko rasti kinui. Šiandien mūsų šeima kine žiūrėjome nuotaikingą filmą šeimai "Lilas, Lilas, Krokodilas".
Išties, toks filmas smagiai žiūrimas ne tik vaikų, bet ir jų mamų, tėčių. Animuotas - tik krokodilas (vaje, koks fainas sukurtas! Tiesiog įsimylėjau jo melanchlišką žvilgsnį!) ir katė, o žmonės - tikri aktoriai. Filme paliesta ne viena rimta tema - vaiko adaptacija naujoje gyvenamojoje vietoje, mokykloje; tėvų "perdegimo, pervargimo" sindromas, kai gyvenimo rutina nualina ir niekas nebeteikia džiaugsmo; nesuvalgyto maisto išmetimas; gyvūnų dresavimas; kaimynų nesutarimo problemos; scenos baimė ir kt. Filmo metu ne tik gardžiai juokėmės, bet ir ašarėlę nubraukiau iš graudulio. Sėdėjome paskutinėje salės eilėje, tai Augustė taip atsipalaidavo, kad nusiavė batus ir pradėjo šokti kartu su krokodilu Lilu :-). Na, taip, pamiršau paminėti, jog tai - miuziklas. Kaip gi tuomet nešoksi? Žinoma, filmas dubliuotas lietuviškai, tad ir visos dainos skambėjo lietuviškai.
Norite pasimėgauti neįtikėtinai puikiai dainuojančiu krokodilu ir pamokančia, vienai šeimai nutikusia istorija?...Lėkite į kiną, kol jį dar rodo!
Gi šitoks malonumas - eiti į kiną, tai ir šypsena atitinkama!??
Fantastika!!! O šypsenėlės dailumas!