Mano brangus vyras pirmą kart tapo tėčiu prieš 6,5 metų (bent jau mano žiniomis :D :D) Kaip ir dauguma „pirmų kartų“ gyvenime, taip ir šis „pirmasis kartas“ buvo apipintas daugybės baimių, nežinios, džiaugsmų, mažesnių ir didesnių vargelių.
2007 m rugsėjo 4 d. įvyko pirmasis didysis tėčio ir sūnaus pasimatymas. Šiaip jau emocijas vengiantis rodyti vyras nuoširdžiai džiaugėsi pirmagimiu Faustu. Bėgiojo lankyti „soliariume“ besišildančio mažylio, kol aš atsigavinėjau palatoje, filmavo ir nešė man parodyti, kad jam viskas gerai. Per tuos 6 metus vyrą – tėtį mačiau visokį: ..susijaudinusį (pamačius pirmąjį 40 laipsnių karščio termometro stulpelyje), ..nustebusį (suvokus, kad pamaitinti vaiką nėra joks didelis raketų mokslas), ..laimingą (kai mažos rankytės apsiveja kaklą grįžus iš darbo) ..mylintį..
Sūnus vis labiau lygiuojasi į tėtį, vis daugiau laiko praleidžia kartu pradedant vandens pramogomis:
..futkrepšiu :)
...rankos taiklumo lavinimu
..baigiant kompanijos palaikymu sūpuoklėse :)
Prieš šiek tiek daugiau nei metus, tėtis buvo pakviestas į antrą pasimatymą ..su mažąja nenuorama – dukryte Jore. „ Antri kartai“ paprastai būna.. paprastesni :). Įtampos, nežinios, baimių mažiau – jas keičia atsipalaidavimas, džiaugsmas, šiluma. Ir man gimdymas atrodė paprastesnis – žinojau, kad šalia manęs PATYRĘS tėtis :) Patį pirmą vakarą dukrytė atsidūrė tėčio rankose – nebebijojo suspausti , pamesti. Jau žinojo, kad tas mažas padarėlis grėsmės nekelia ir jo nereikia bijoti :)
Matau, kaip tėtis mėgaujasi dukrytės apkabinimais, siunčiamais oro bučinukais..ir mano širdis džiaugiasi :)
Dukrytės laukimas buvo nuostabus. Laukėme nebe dviese o tryse:
Gražuolė dukrytė ir nuostabusis tėtis:
Kasdien matau, kaip mano mažylių tėtis bręsta, kaip auga jo pasitikėjimas savo jėgomis, kaip meilė vaikams tampa beribė ir neišmatuojama. Už tai savo vyrą, mano vaikų tėtį, myliu dar labiau..
Mylinčios mamos ir nuostabaus tėčio nuostabiausi kūriniai :):
