Lygiai prieš du metus, šią dieną, įsigijome svyrančią braškę, o kitą dieną specialiai važiavome pirkti daugiau, nes anot dukrelės braškių žiedai - patys nuostabiausi.
Toliau "sergame" braškių liga.
Šįmet nepirkome, o tik tęsiame tradiciją, kuri užgimė karantino metu, ir labai, labai buvo baisu... Ber, kai turi veiklos baimė pavirsta džiugesiu.
Kartais tas džiugesys būna skanus ne tik akims.
Šįmet šis džiugesys gausiai dera.
Kaip miela ir gražu!?. Tikrai, supranti, kad jau greit vasara, kai tokių vaizdų užmatai!?
Kaip smagu 😀 Ačiū, Gintare, kad daliniesi