Užmatau renginį. Parašyta, kad vyks rusų kalba. Galvoju bus 2 zuikiai: veikla ir kalbos neužmiršimas. Užsirašau ir pamirštu (man taip nuolat būna , jei neįsikeliu į kalendorių). Bet gaunu iš vakaro priminimą, o vėliau prisijungimą.
Dukrelė nutarė, kad po pamokų geriau eis grožio miego miegoti, nei "užsiims nesąmone". Jos pasirinkimas. Nieko nesakau, bet pati dalyvauju. Juk ne kasdien galiu jungtis į pamoką, kurią veda žymi Latvijos psichologė iš Rygos, o jos klausytojai iš: Latvijos, Lietuvos, Ispanijos ir kt. (Ir vėl tik karantino dėka atsiduriu čia ).
Vaikas paguli, paguli, bet vis ateina pas mane pažiūrėti...
Trečią kartą atėjusi iš manęs paima lapą ir tęsia mano pradėtą veiklą, bei pageidauja kad jai pavertijaučiau.
Dukrelė žiūri įdėmiai ką lektorė daro, o aš verčiu jos žodžius.
90 minučių pralekia akimirksniu benagrinėjat ir įpiešiant katinuko blogąsias ir gerąsias savybes, kurias kiekvienas suprantame skirtingai, nes tas katinas yra mūsų pačių vidinis AŠ.
Lektorė minėjo, kad katinukas gausis visiem skirtingas, nes mes patys kasdien vis kitokie, vis kitokių turime problemų ir džiaugsmų, problemos dydis gali būti skirtingo dydžio ir skirtinguose dalykuose. Kad jis būna skirtingai suvokiamas, tai tiesa ir pacituosiu savo ginekologio žodžius, kai laukiausi:"Darykite tai, kas jums teikia džiugesį, jei filmas apie karą teikia teigiamas emocijas - žiūrėkite." Stipriai pasakyta? Bet juk taip būna...
Gavome patarimų : nereikia spalvinti viso, tai nėra mozaika, galima net 3 šalia vienas kito esančius plotelius spalvinti vienoda spalva. Juodos linijos turi būti, kaip medžių šakos.
Labai faina, aš irgi neurografika piešiu. Bet tikrai ne tokius fainus katinukus 😀 Kokia čia lektorė? Gal turite nuorodą?
Ir įdomu, ir gražu! Super!?