„Opa opa“ - prašo mažylis, vos mama jį paleidžia iš rankų. Tai natūralu, nes vaikutis yra bejėgis. Jis instinktyviai jaučia ir žino, kad mama gali pamaitinti ir pasirūpinti juo.
Tačiau ar reikia imti vaiką ant rankų, vos tik jis ima verkti? Kaip suprasti, kad tai – galbūt tik eilinis kaprizas? Ne viena mama nerimauja, kad jos dukra ar sūnus gali užaugti lepūnėlis, nuolat prisisegęs prie sijono.
Kaip Jūs elgiatės, kai mažylis nuolat tiesia į Jūs rankas? O gal tai visai ne tragedija – ateis laikas ir jis taps savarankiškas?
Pasidalinkite savo patirtimi.
mano vaikelui dar tik 3men su puse bet jai padedu ant lovos pradeda verkti iki pamelynavimo.ka daryti?
Reikia ir nešioti , ir imti ant rankų, bet svarbiausia išmokyti vaiką žaisti, sudominti jį supančiais daiktais. Tada jis nebūtinai norės tupėti ant rankų, norės ir aplinką tyrinėti. O jeigu mes jam sakysime: čia negalima, čia neliesk susižeisi ir t.t. nebeliks ką veikti o tik mėgautis malonumu ant mamytės rankų.
mociutes ir tetos pripopino mano mazaji dabar kenciu nuo sito dalyko, negali vaiko palikti vieno ne min.tai yra tragedija, vaikas net vezime nebenori guleti, neina niekur iseiti.bandau atpratint kaip tik galiu.
mano vaikas lb mėgsta būti ant rankų bet kažkaip nepripranta 😀
As labai bijojau kad bus rankinuke, bet nors kol buvo maza beveik visad buvo ant ranku, rankinuke netapo. prasosi apkabinama, bet kad dabar nesiociau daug - nepasakyciau. matyt atsirado kitokie poreikiai 😀 vaikscioti , sliauzoti, ciupineti, kramtyti ir pan. Dabar galvoju, kad kiekvieno vaiko skirtingas poreikis butu salia mamos ir nemanau kad reikia ji riboti.; nebutinai reikia nesioti, galima paguldyt salia, padainuoti ar siap pazaisti. nepritariu tevams kurie paguldo mazyli lovytei ir ten ji laiko, kad nepriprastu prie ranku.
Va čia mes su vyrų irgi dažnai ta tema diskutuojam, ieškom informacijos, kad kūdikis netaptu "rankinuku", manau tai sunku ir mamai ir nelabai gerai vaikučiui. Dabar nesuprantam tų tėvelių kurie vos tik vaikutis suknerksi čiumpa ant ranku, arba kad vaiką nuolat nešioja iš vietos į vietą, keičia jam aplinką, nes jei jis pabūna penkias min vienoj vietoj - pradeda verkti... Bet visada sakau: nežinia kaip bus patiems.
Viena specialistė pasakė, jog vaikelį reikia imti ant rankų ir džiaugtis juo tada kai jis yra ramus, žinoma atvejus kai jis serga, jam kažką skaudą.
Dar man keistas pasirodė atsakymas kitos specialistė, kai paklausiau ką daryti kad vaikelis netaptu rankinuku: sako negi tau sunku porą metelių panešioti savo vaiką ant rankų...
Na gal čia mano nuomonė stipriai pasikeis kai pagaliau turėsim savo klecką 😃
oi mano mazylei labai patinka ant ranku,nesioju ja daznai,gal ir negerai,bet ko nepadarysi is dideles meiles,gal neipras labai jau
Vaikuti, mano manymu, reikia laikyti kuo dazniau ant rankyciu kai jis yra geros nuotaikos, taciau jeigu rodo kaprizus, tai nereiktu skubeti imti ant ranku ir raminti, nes tada mazasis burbuliukas supranta ne taip kaip mes isivaizduojam, kad mes ji apraminimui paimam, o vaikas tai supranta savaip, jis pagauna momenta, kad jei jis rodo kaprizus, vadinasi tada teveliai i ji atkreipia demesi, ir kita karta kai jam reikes demesio jis butinai pasnaudos jusu silpnybe ir prades rodyti kaprizus.. 😀 as suprantu kad sunku matyt kai vaikas verkia, bet reikia atskirti verksma, kada vaika reikia pagailet ( gal uzsigavo ar issigando), o kada reikia tiesiog ignoruoti, nes tai buna oziukas. Mes mamos tai labai puikiai jauciam, todel bukim truputi gudresnes uz savo mazuosius stebukliukus..ir bendraukim su jais daugiau kai jie geros nuotaikos, tada ir ozliges maziau pasireiks... sekmes 😀
Manoji nesiojimo poreikio neturi.Kiek galiu, tiek panesioju.Bet maniskei idomiau sokliuke trypti,ar vonelej taskytis.
O as nepriestarauju kada mazoji nori ant ranku. Nes jau pradejo vaikscioti ir vis daugiau nori laisves. Nors kai buvo mazyte tikrai daug nesiojau, bet poreikio gyventi ant ranku manoji neturi. Ir dabar kai vaiksto stovint stoteleje mazoji nori vaiksciot, o ne ant ranku sedet.
Nereikia bijoti paimti vaikuti ant rankų, dazniau pakalbinti ji. Tai labai naturalu ir teisinga. Taciau jei jauciates labai pavargusios po dienos rupesciu, o mazylis vis prasosi pakeliamas, kaip elgiates - visgi nesiojate ji ar sudominate kokia kita veikla, kad tik nereiktu ant ranku.
mano maziukui 6men,jau turim kapriziukus.sutinku kad reikia vaiku dziaugtis,nes jie greit uzauga.bet vaikai yra geri psichologai,jie tikrina savo ribas,ir jei teveliai tu ribu nenubrezia,veliau buna sunku,vaikai prieina iki isteriju.taip manau as,nes su didziuoju sunum taip buvo.auginau viena,meile maziukui begaline daviau viska ko tik noredavo,pradejus test studijas,pinigeliu trukumas prasidejo,ir vaikutis gaudavo nebe viska,tada ir prasidejo isterijos.spejau laiku susiimt.
pries vis delto vaikas turi suprasti pamazu,jog mama visa gyvenima nebus su juo,o ir savarankiskumo mokyt galima,juk pasidziaugti galima bet mama taip pat turi tureti laiko sau,o ne tik buti vaiko nuosavybe.
mūsų mažiukas labai mėgsta ant rankų, nors sunkus(13kg), bet įprato būti nešiojamas. Sutinku su Engridos nuomone, kad tas laikas greitai prabėgs ir reikia džiaugtis artumu.
na mano nuomone reikia džiaugtis mažyliais ju noru buti šalia tevelių, jų lipšnumu, prisiglaudimu, ateis laiaks ir jie patys taps savarankiški, tada teks vaikučių prašyti , kad jie ateitu ant rankų, prisiglaustu, kad galėtumėte pamiluoti.