Nenoriu nė minutei palikti dukrytės: ar normalu

Nenoriu nė minutei palikti dukrytės: ar normalu

20. May 2010, 08:05

Mano mažylei jau pusę metų. Spėkite, kiek kartų buvau ją ilgesniam laikui palikusi su tėveliu ar močiute? Nė karto. Kodėl? Ar nepasitikiu jais?

 

Bėda tame, kad savo vaiką tiesiog savinuosi ir nenoriu, kad ji būtų su kažkuo kitu. Man atrodo, kad tik aš geriausiai ja pasirūpinsiu, kad tik aš vienintelė ją suprantu. Čia mano vaikas ir nenoriu jo nė minutei vieno palikti. Žinau, kad tai yra nenormalu, tiesiog negaliu per save "perlipti".

 

Koks vargas būna, kai reikia, kad ir iki parduotuvės nueiti. Nors ji yra šalia namų, bet į ją bėgu beveik bėgte. Galvoje sukasi mintys, ar mano mažoji dabar neverkia, ar nepasprings, kol manęs nebus. Gal tėtukas netinkamai ja pasirūpins.

 

Mažyle rūpinuosi viena: pati ją maudau, rengiu, keičiu sauskelnes, žaidžiu. Iš pradžių draugas dar klausė, ar nereikia pagalbos, bet dabar net nebeklausia. Žino, kad vis tiek nelabai, ką leisiu daryti.

 

Kodėl taip yra? Anksčiau tokia nepatikli ir atsargi nebuvau, o dabar viskas. Viską darau tik dėl vaiko. Gyvenu tik dėl jos. Gal, sakau, tas ryšys toks stiprus, kad pati maitinu? Artėja metas, kai galbūt teks ją ir ilgesniam laikui ir pas močiutes ir tėveliui palikti, bet nežinau kaip tai reiks padaryti.

 

Galų gale juk teks ateityje ir į darbą grįžti...Baisu apie tai ir pagalvoti.

 

Gal jums irgi taip buvo? Gal turite kokių patarimų?

20. May 2010, 10:12

Man irgi atrodo, kad jei manes truksta.Sirdis sako, kad truksta, o protas, kad viskas gerai, bet vistiek siordis kolkas nugali.

20. May 2010, 10:08

na vat cia nebent jau asmeniskas mamos isitikinimas 😀 ir tikriausiai cia mamai tos pupos truksta , o ne atvirksciai 😀
mano draugei tai buvo su pirmagyme,net ant ranku neleisdavo niekam paimti (jau nesneku apie draugus,net tevui,nei motinai,nei sesei ir tt)... tai kazkaip praejo,kai paaugo 😉 na is sono tai tikrai nesveikai atrode 😃

20. May 2010, 09:11

Juratux, manau ir ji ir as zinom, kad nieko nenutiks ir pasirupins, bet tas vidinis balsas(na, net nzn kaip paaiskint) sako, kad pupai mamos truksta. Nors cia gal net ne tiek mergaitei kiek paciai mamai jos truksta 😀

20. May 2010, 09:00

na nzn koks turi buti isvipes tevas,kad su juo bijot vaika palikti,as palieku labai retai,bet iseinu drasiai 😀 zinau,kad tikrai gerai maze pasirupins 😉 jei,kas neaisku tai paskambina,tad jokiu problemu nebuvo 😀 ir su savo mama palikdavau, be baimes,3 vaikus uzaugino ... nemanau kad ka mano princesytei blogo padarys 😉

O i lopseli ,kai reiks vesti tai tikrai bijau ... nes ten svetimi zmones, nesvarbu,kad specialistai...

20. May 2010, 08:46

oi kaip pazystamas man sitas jausmas. As ir i PL nuo 3 menesiu tempiausi ir po parduotuves isidejus i ratukus veziausi ir db nei su broliais kur isleidziu. Auginam trecia vaikeli, o vyras nei pamperso keites, nei nakcia keliasis. Jeigu ji suviduriuoja ir man vidurius sukt pradeda 😀 Kazkur skaiciau, kad toks stiprus rysys buna iki triju metu. Na, maniskiai jau tuoj pusantru ir nuo kruties bandom atprast, tai gal pagaliau atsiris ta bambagysle 😀 Nors man ji netrugdo, bet buna atveju kada butinai reikia palikti, tai va tada buna labai sunku ☹

20. May 2010, 08:31

braskute,patikek net ir tavo prieziuroje vaikas susirgs.net ir TU jos nenusaugosi.tevas ir seneliai turi teise i vaika.skaiciau advokato komentara.pagal istatyma net issiskyrus seimai.seneliai gali prisiteisti pasimatymus su anukais 😀 o juk vistiek bus tokiu situaciju,kad privalesit savo kleckiuka palikti ne tecio bet ir seneliu prieziurai 😀

20. May 2010, 08:29

oi ne tu viena nenori palikti vaikucio,as irgi nuo maziaus pirmos dienos niekam nenorejau palikti maziuko,as net seneliams i rankas vaiko neduodu 😀 daba maziui jau 1,6metuko ir jis jau pas nieka nebeina,tame minusas bet as iki siol ji visur su savom veduosi,nepalieku niekam jo,net teciui per nakti jo nepalieku,dienos metu jei reikia palieku jam nebijau bet va seip visad su juo kartu.

20. May 2010, 08:26

visu pirma lina,tavo draugas yra dianttes TETIS.jis taip pat kaip ir tu privalo rupintis dukra.nemaciau kad butum rasiusi mokiau savo drauga kaip maudyti,kaip keisti sauskelnes..tiesiog leisk ir jam dalyvauti augime.parodyk jam,paaiskink kaip viskas daroma,pasitikek juo..patikek kartu maudyti,keisti sauskelnes smagu.stipres rysys tarp jusu visu triju.pasitikek savo vyru.. 😀 dukryte ne tik tavo,bet ir jo dukra.

20. May 2010, 08:23

Man aip yra juk as niekam nepalieku savo mazyles, nes buvau trumpam palikusi senelio prieziuroj, o kita diena ziuriu juk mano vaikas serga☹ po to karto pasakiau visiems, kad ji bus su manimi ir niekam as jos nepaliksiu, nes zinosiu juk bus gerai pasirupinta ja.Na vaiko teciui nereikia bijoti palikti, galu gale jis yra tetis ir manau, kad ir jis nori kazkokia dali praleisti su mazyle, per ta laika kol tu begi i parduotuve, ar dar kur, tai jis sugalvos idomiu zaidimu, ar dar koki uzsiemima.Nzn as vyrui nebijau palikti, bet kitiems, tai ne uz ka.Geriau ji buna visur man is paskos.Bet as jau ipratusi ir man gerai, kitaip neisivaizduoju😀

20. May 2010, 08:18

na aš palieku savo mažaja, nes nebuna kitos iseities. Pati įklimpau į tokią "košę" - mokausi dieniniam skyriuje. Tačiau aš lygiai tokia pati: nepriliesi, nepaimsi, jei maitinu (nors jau nebe mp) tai negalima kalbinti, jei atpylė negalima šokti prie jos staigiai ... ir t.t. ir panašiai. Yra nustatyta 1001 taisyklė kurių turi laikytis visi. jas kuriu aš ir mano vyras ir niekam negalima jų pažeisti, nebent jau labai ekstremali situacija.
nezinau ar tai normalu, ar ne, bet manau, kad kiekviena mama elgiasi taip, kaip ji mano kad yra teisinga

20. May 2010, 08:15

Tai naturalu,bet jums gal dazniau reikia iseiti su draugemis promogaut,o leliuko tetuku siulau labiau pasitiket,nes man atrodo ji tai turetu izeisti.is pat pradziu ir man taip buvo,bet poto viskas susitvarke,ir mociutei palikdavom nors keliom valandom,o su teciu tai ramu visai,juk tetis tikrai pasirupins savo mazylium.Pasitikekit vyru savo,pabandykit...

blogietee blogietee 20. May 2010, 08:08

aš savojo pavydėjau iki kokių 4 mėnesių, po to jau buvo neišvengiamas jo buvimas su tėveliu ar seneliais, tad teko apsiprasti, kad juo džiaugtis noriu ne tik aš bet ir kiti šeimos nariai

1 2