Mano mažylei jau pusę metų. Spėkite, kiek kartų buvau ją ilgesniam laikui palikusi su tėveliu ar močiute? Nė karto. Kodėl? Ar nepasitikiu jais?
Bėda tame, kad savo vaiką tiesiog savinuosi ir nenoriu, kad ji būtų su kažkuo kitu. Man atrodo, kad tik aš geriausiai ja pasirūpinsiu, kad tik aš vienintelė ją suprantu. Čia mano vaikas ir nenoriu jo nė minutei vieno palikti. Žinau, kad tai yra nenormalu, tiesiog negaliu per save "perlipti".
Koks vargas būna, kai reikia, kad ir iki parduotuvės nueiti. Nors ji yra šalia namų, bet į ją bėgu beveik bėgte. Galvoje sukasi mintys, ar mano mažoji dabar neverkia, ar nepasprings, kol manęs nebus. Gal tėtukas netinkamai ja pasirūpins.
Mažyle rūpinuosi viena: pati ją maudau, rengiu, keičiu sauskelnes, žaidžiu. Iš pradžių draugas dar klausė, ar nereikia pagalbos, bet dabar net nebeklausia. Žino, kad vis tiek nelabai, ką leisiu daryti.
Kodėl taip yra? Anksčiau tokia nepatikli ir atsargi nebuvau, o dabar viskas. Viską darau tik dėl vaiko. Gyvenu tik dėl jos. Gal, sakau, tas ryšys toks stiprus, kad pati maitinu? Artėja metas, kai galbūt teks ją ir ilgesniam laikui ir pas močiutes ir tėveliui palikti, bet nežinau kaip tai reiks padaryti.
Galų gale juk teks ateityje ir į darbą grįžti...Baisu apie tai ir pagalvoti.
Gal jums irgi taip buvo? Gal turite kokių patarimų?
Ačiu labai 😉
Nu jau kokia simpatiška šypsenėlė😀
grazuoliukas!
Aš tai nenorėjau palikti tik tiems kurių aš nemėgstu( nevardinsiu kam, bet jie "turėtų" būt vieni iš artimiausių), na, o draugu kad nepasitikit tai man keista, net labai.... man vyras ir mano mama tai buvo ir yra patys patikimiausi žmonės žemėje, kuriems patikėčiau viską... Juk reik pailsėti, kad būtm žvali prieš mažylį... 😀
as astunta men.jau maitinu,nenoriu niekam palikti,bet pastebejau kad ir ji yra perdaug jau prie manes prisirisusi,kad ir noresiu nebegaliu palikti.
o man nieko cia keisto, kad toks stiprus rysys. As ir matau, kad kiti rupinasi, bet as is jos cyptelejimo suprantu ko ji nori, o jie ne.
Man buvo atvirksciai. Kai pasigimdziau pirma, tai tevukam palikdavau ramia sazine. O antra tik keturiu metu palikau ir tai tik, kai i ligonine teko atsigult. O mazules dar niekam nepalikus.
Ir nesamone, kad bus mamyciukas. Kaip tik, kuo daugiau mama meiles duoda mazuleliui, tuo paskui jis savarankiskesnis buna. Mano antrasis nuo 5 metuku i parduotuve kaimo nuena ir apiperka ko reik 😀 Isleist i mokykla ir keliausi tik kelis kartus is pradziu, o paskui visada pats atsikelia ir pusrycius pasidaro, jokiu problemu 😀
Kuo daugiau skirsim laiko mazam, tuo maziau rypesciu turesim veliau.
Linciuke tu saunuole 😉 Laiminga tavo dukryti, kad taip ja rupiniesi.
patikek ir man taip buvo ir mazaji jau nuo 1metu ir triju menesiu leidau i darzeli nes taip reiklejo,ir nieko buvo sunku bet susitvarkem o dabar viskas gerai
gal daiva ir teisi, pirmas vaikas, beto sedziu namie ir lakstau visiems is paskos😉
o as nenoriu, kad mano vaikas is lovos kristu, kaip indrex sake.vistiek vyrai nera ant tiek pastabus kaip moterys
cia gal del to kad pirmas mazylis su pirmu vaiku ir man taip buvo na tiesiog galvoji kad su tavim jam saugiausia,bet patikek kaip bus antras tai tikrai bus kitaip, mazas per rankas keliauja ir as visai gerai jauciuosi ir palieku mintis sukasi ka jis daro bet pasitikiu kam palieku,o pirma negalejau per save perlipt,viskas bus gerai nera mazyliam blogai be musu reik ir mum atsipust truputi😀
pritariu tau rasyt30 cia jau kazkas ne to... man kaip tik pyktis ima, kad vyras nenori ilgia pabut su vaiku vienas daznai da del to susibaram, kad tik man ir man priziuret reikia....
na nezinau,kad ateiti nereiketu psichologo pagalbos.ir jeigu taip visa givenima tai vaikas kaip paaugs iki paaugliu salintis mamos prades,nes tokiai mamai bus sunku kur vaika isleisti .manau,kad vaikus reikia myleti,priziureti,bet ir kartu taikytis su ta mintimi,kad ne sau auginam ir tai jau reikia daryti nuo mazu dienu,nes kitaip bus sunku.as tai kaip tik dziaugiuosi,kad su mano vaiku vyras mociute pabuna jis jiems irgi priklauso.
nu bet vistiek begt iki pardes uzdususiai ir galvot kad vyras nesusitvarkys ka vyras mazas vaikas? man nebaisu nors ir prie vyro kai palikau jau du kart is lovos isvirto... juokas suime tik beskaitant kad dar taip buna😀
apie paturejima tai as nesu tokia, kad niekam neduociau, nei patureti, nei paziureti
nesamone reik ir vienai pabut... pas mus giminej yra tokia kad net nerodo vaiko prosenelei ats sako cia ne paroda ir niekam neduoda jos paturet tai cia panasiai skamba irgi ... dieve net iki pardet bega cia apsurdas visiskas... man vaikas irgi pirmas, bet as dar taip nenusisvaigau😀
Pažįstamas jausmas. Viską absoliučiai darau aš ir rengiu ir maudau ir sasukelnes keičiu, o jie žaidimų draugai 😀
o vat buvo taip mano mazyle isrenge labiau, cia ziema buvo, tai ji persalo ir susirgo.Manes ne neklause, ar gales isrengti.Grizau rankutes saltuteles, kaip ledai, sau senelio prieziura, man tokios prieziuros nereikia.Jei jau nenutuokia, kad vaikui salta, tai ka kalbeti apie kitka.Ji juk nepasakys, kad man ir tas ir anas blogai, maza dar.Tai nuo to karto is vis nusistaciau, kad bus su manim, kol bus savarankiskesne ir pasisakys, kas yra.Tada pagalvosiu apie ta prieziura.
as nzn man mazyle netrukdo niekur kur as eiciau, ji sau ramiausiai paskui mane eina ir viskas.Jai 1metukai ir 6men 😀 siaip vyrui visada viska leidziu daryti ir maudydavo, ir sauskelnes pakeisdavo, viska darydavo.Bet kad jis dirba istisai jo dienomis nebuna dazniausiai, net ir vakarais, tai ka kalbeti apie ta palikima.Man dorai ner kam ir palikt.
mano drauge net trumpam neduodavo vaikiuko mamai rankose palaikyti, bet praejo kazkiek laiko (turbut kiekvienai skirtingai tas laikas turetu prabegt), kai palieka mazyli mamai ir nemato jokiu problemu. turbut visoms mamoms is pradziu kazkoks savininkiskas jausmas buna :"as nesiojau, pagimdziau, todel as cia pati svarbiausia"
Oi kaip tave suprantu...tik pas mane kiek kitokia bėda 😀 žinoma savo lėlytės niekam nepalieku, išskyrus vyrą ir tai trumpam, juo pasitikiu visu 100%, nes abu vienodai prisidedam prie mūsų kūdikučio augimo: žaidžiam, dainuojam abu, sportuoti irgi mokam abu, sauskelnes keičia ir tėtis puikiai, maudo tik tėtis, ir baseine plaukioje lėlytė su tėčiu, nuraminti ir užmigdyti mokam abu, mano privalumas tai kad tik aš maitinu ir tą neapsakomą artumą jaučiu, bei tai, kad daugiau kantrybės turiu 😀 ir lėlytė gal kiek daugiau man šypsosi, ypač kai parbėgu iš parduotuvės 😀 tačiau prisiskaičiau, kad tik mama vaikui svarbiausia, kad tik jai šypsosi, kad tik su ja toks artimas ryšys ir t.t. bet aš to nejaučiu 😀 gal kad vienodai dėmesio ir meilės duodam abu...beto mažylė labai jau komunikabili, puikiai einam ir pas senelius ir prosenelius ant rankų, kalbina ir tetas, visiems šypsosi ir aš kažkaip jau nesijaučiu labai jau išskirtinė...bet gal ji per maža, dar tik 4 mėnesiukai...o gal perdaug noriu ir iš tos neapsakomos meilės jai noriu perdaug...😀 žinau, kad esu jai labai svarbi, bet...gal kai girdėsiu mama, kai atbėgs apkabinti, jausiuosi išskirtinė 😀