Jei jūs nieko nesate girdėję apie žaidimų kambarius ir niekada ten nesate buvę, tai greičiausiai jūs neturite vaikų :)
Tie, kas jų turi puikiai žino, kad žaidimų kambarys - tai ta vieta, kur dūksta mažyliai, kur daug visokių atrakcijų ir žaislų. Bet turbūt visi esam pastebėję, kad visos tos erdvės tarytum vienodos. Sakykim - standartiškos. Visos, nepriklausomai nuo savo dydžio, dažniausiai yra ryškiaspalvės, panašaus žaidimų erdvės išdėstymo, panašių piešinukų, panašių žaislų... ir tai nėra blogai! Vis tiek kiekvienas kambarys turi kažką savito.
O kas, jei tai būtų visai kitokia erdvė? Vaikams ir apie vaikus, bet puikiai subalansuota ir tėveliams? Vieta, kur pasijaustum lyg namie ir norėtųsi grįžti? Ne tik vaikams, bet visiems?
Tai va, aš labai džiaugiuosi, kad tokią erdvę atradau. Mamos karjeroje esu mačiusi daug žaidimų erdvių, bet tokią matau pirmą sykį. Visiškai kitokia, visiškai nestandartinė ir kaip čia pasakius... natūrali.
Tai Uostas - Vilniuje naujai duris atvėrusi šeimų erdvė. Taip, neišeina sakyt žaidimų kambarys. Tai šeimų erdvė.
Įsikūrusi ji taip pat gan originalioje vietoje - Naujininkų mikrorajone, jaukioje, atokiau nuo triukšmo ir eismo esančioje Darbininkų gatvėje, 11A.
Pati aš Naujininkuose esu buvus labai seniai ir pastebiu pokyčius. Man atrodo, kad šis rajonas nusipelnė būti atgaivintas, ir nepasaisant kažkokių stereotipinių asociacijų, norisi, kad žmonės atrastų jį iš naujo. Tad tikrai džiugu, kad Uosto įkūrėjai - Simonas ir Ieva Urbonai pasirinko būtent šį rajoną. Norisi palinkėti jiems įkvėpimo ir puoselėti ir gražinti savo Uostą, kuris su laiku, tikiu, taps uostu daugeliui šeimų, norinčių linksmai praleisti laiką, pabėgti nuo rutinos ir pasijausti lyg atvykę pas labai gerus draugus, o gal net pas močiutę į sodybą, arba pas senelį jūrininką į jo uostą.
Simonas turbūt daugeliui iš jūsų yra pažįstamas kaip super tėtis, sveikos gyvensenos propaguotojas, neformalaus judėjimo „Super Tėvai“ įkūrėjas, tačiau, kaip sako jis pats, Uostas yra ketvirtasis jo vaikas ( šeima augina tris atžalas), prie kurio jis mažiausiai prisidėjo. Idėjos sumanytoja ir įgyvendintoja yra Ieva. O Ieva yra nuostabi moteris, puiki mama ir labai šiltas žmogus. Gal todėl Uostas irgi alsuoja šiluma, ramybe ir jaukumu. Labai džiaugiuosi susipažinusi su šiais nuostabiais žmonėmis.
Nepaisant to, kad vaikai dūksta ir kelia triukšmą, kažkaip keistai jautiesi visiškai atsipalaidavus ir norisi šypsotis.
Erdvė unikali tuo, kad pramogauti čia galima ne tik viduje, bet ir lauko terasoje. Ir vietos užteks net labai dideliam šeimų susibūrimui.
Man net kilo mintis, kad čia galima švęsti ne tik vaikų šventes, bet ir suaugusių gimtadienius. O kodėl gi ne? Suaugusieji su mažais ir jau ūgtelėjusiais vaikais dažnai suka galvas, kaip suorganizuoti sau šventę, kai turi įtikti ne tik savo norams, bet ir vaikų poreikiams. Dažnai šventės užsakomos kavinėse, bet toli gražu ne visos jos pritaikytos vaikams. Tada gaunasi kas? Ir tėvai neatsipalaiduoja, ir vaikai maklinėja be įdomios veiklos.
Ir va išeitis - ateini švęsti į Uostą. Vaikai užimti, o tėveliai švenčia.
Ir kas nuostabiausia, kad erdvė taip subtiliai papuošta, jog tikrai patiks ir mažiesiems, ir jų tėveliams: laipynės imituojančios bangas, nuostabūs pastelinių atspalvių (sakyčiau net edukaciniai) piešiniai ant sienos, didelis švyturys. Visa tai ne tik žaidimų erdvės elementas, bet ir puiki fotosienelė.
O kodėl piešiniai edukaciniai? O gi todėl, kad vaizduoja jie išnykusius gyvūnus: mamutą, paukštį Dodo ir tasmanijos tigrą. Aš asmeniškai iškart atkreipiau dėmesį ir net grįžusi pagooglinau. Ypač apie Dodo :)
Bet kol aš žavėjausi Dodo, švyturiu, bėgiojau į terasą suptis ant supynių, tai maniškis laipiojo po alpinisto sienelę, karstėsi žiedais, čiuožinėjo nuo kalnelių, plaukiojo kamuoliukų baseine. Tikrai turėjo ką veikti žmogus. Taip prisibėgiojo, kad mašinoje pakeliui namo užmigo... pilnas įspūdžių ir nuvargęs.
Beje, apie pavargusius arba norinčius tiesiog ramiai pasėdėti. Nenori karstytis ir dūkti? Nenori šokti?
Prašom, išeik į terasą, sėsk ant supynių ir pasiėmęs ledų supkis ir svajok.
Nenori į terasą, patogiai įsitaisyk jaukiame svečių kambarėlyje, kur galėsi užkąsti, atsigerti kavos ar vandens.
Dar vienas pastebėjimas dėl tos erdvės, kur karaliai pėsti vaikšto. Labai patiko tai, kad pagalvota apie vaikus. Yra net žemai pastatyta kriauklė, kad mažyliams būtų patogu nusiplauti rankytes.
Po pačius sostus mes nelandžiojom, tad daugiau nepasakysiu.
Man pasirodė, kad idealiausiai ši vieta tiktų vaikams nuo kokių 4-5 metų ir vyresniems. Mažiukams laipynės bus per aukštos, tiks ir patiks kamuoliukų baseinas ir bangos, o šiaip veiklų kūdkiams nepastebėjau.
Bet, kaip sakė šventės šeimininkai, jei kažko ir trūksta, visko atsiras su laiku. Manau, trijų vaikų tėveliai puikiai žino, ko reikia mažiesiems ir ko reikia suaugusiems.
Tai va, tokie įspūdžiai. Uostas labai patiko ir man, ir sūneliui. Labai ačiū šeimininkams už svetingą sutikimą ir puikią nuotaiką!
Ir labai atsiprašau, kas užverčiau jus nuotraukomis. Norėjosi jums atskleisti visą tą atmosferą ir grožį ❤
