Kartais labai norisi naminės duonos, na tos, tokios tikros, šviežios, traškia pluta, sodraus skonio ir be jokių pridėtinių nesąmonių.
Tačiau kad ir kiek mėginčiau, na nesigauna man ta duonelė. Nei su raugu, nei su mielėm. Dažniausiai išeidavo kažkoks kietas plytgalis - suprask tešla tinkamai neiškilo, arba kažkodėl neiškepdavo viduje, nors viršus jau būdavo net labai iškepęs :)
Todėl labai sudomino gan paprastas receptas, kurį išgirdau "Beatos virtuvė" laidoje. Beata pasakojo, kad šį receptą jai davė draugė iš Švedijos. Duona ir vadinasi švediška duona. Visa esmė - kad duona kepama su kepimo milteliais, kas tikrai palengvina darbą. Visą procesą galite pažiūrėti LRT mediatekoje va čia:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000090012/pirma-recepta-po-to-ir-kepini-beatos-rugine-duona-bei-jos-gamyba-ikas-kiekvienas
Man pavyko be jokių problemų. Tik kadangi ruginiai miltai per pusę maišomi su kvietiniais, duona nebus tamsi. Tačiau tikrai skani.
Visgi išmėginusi tokį variantą, antrą sykį pabandžiau kepti vien iš ruginių miltų. Gavosi keistas dalylas - duonytė gražiai iškilo, apskrudo, tikrinau su pagaliuku - lyg ir iškepė. Tačiau, deja, kažkodėl ji gavosi tuščiavidurė.. prapjovus atsivėrė didelė skylė tarp viršutinės plutos ir pačios duonos. Kodėl taip išėjo nežinau, bet ta valgomoji jos dalis nė kiek nenukentėjo savo skoniu! Įtariu, kad visgi kvietiniai miltai ten dedami ne veltui...
Tikrai rekomenduoju pabandyti išsikepti :)
