Šiandien noriu pristatyti nestandartinį istorinį romaną - Andreï Makine knygą "Mylima moteris".
Kodėl manau, kad knyga nestandartinė?
Todėl kad niekada ankačiau neskaičiau nieko panašaus. Istoriniai romanai gali būti labiau faktiniai, arba labiau grožiniai, o šis... Jis "svarstomasis".
Pagrindinis knygos herojus - jaunas vokiečių kilmės rusas Olegas Erdmanas - jo svajonė "nupiešti" kitokį imperatorės Jekaterinos II-osios portretą. Vyras rašo scenarijų kino juostai apie žymiąją carienę. Carienę, aplink kurią niekaip neišsisklaido skandalų ir stereotipų rūkas, moterį, kuri visada vaizduojama šabloniškai. O Erdmanas nori ją pažinti kaip moterį, o ne valdovę. Moterį, kurios niekas nepastebėjo, moterį, kuri mokėjo mylėti ir (ne)buvo mylima.
Knygos siužetas tai paralelė tarp dviejų laikmečių ir tarp dviejų gyvenimų - Jekaterinos ir paties Olego. Jie abu panašūs - jie abu atvyko iš Vokietijos, jie abu svetimšaliai, ir abiejų gyvenimai pilni sunkių akimirkų, dviprasmiškų situacijų ir skausmingų jausmų.
Rašau apie knygą taip, kaip ją supratau ir pajaučiau. Man net pasirodė, kad tai romanas ne tiek apie Jekateriną, kiek apie patį Erdmaną ir jo vidinį pasaulį, jo meilę tai didžiai, bet priešaringai vertinamai moteriai.
Knygoje vyksta Olego gyvenimas, o Jekaterina atgija jo mintyse, sapnuose, pokalbiuose, scenarijuje. Faktai išberiami tarsi saujelės perlų, o paskui vyksta jų svarstymas, apžiūrėjimas iš visų pusių, nustatoma jų tikroji vertė.
Įdomus ir pats autorius. Andreï Sergueïevitch Makine - Андрей Серге́евич Макин, pats gimęs Sovietų sąjungoje, tačiau likimo dėka atsidūręs Prancūzijoje. Jis paprašė politinio prieglobščio ir pasiliko ten kurti... Dabar jis gerai žinomas prancūzų novelistas, kuris rašo ir kitu slapyvardžiu - Gabriel Osmonde. Autorius apdovanotas prestižinėmis Prix Goncourt ir Prix Médicis premijomis.
Knyga tikrai verta dėmesio, nors man vietomis užkliuvo vertimas. Žinoma, aš nesu ekspertė, bet kai kurios vietos skambėjo labai keistai ir nelabai aiškiai, lyg būtų tiesioginis vos ne google vertimas. O gal man tik taip pasirodė.
Bet istorija man pasirodė unikali. Tarp daugybės šaltinių, rašančių apie imperatorę, ši knyga tikrai numeris vienas pagal savo įdomumą ir pateikimo būdą. Palieku jums kelias ištraukas, kurios man patiko.
Už knygą dėkoju Mamyčių klubui ir Lietuvos Rašytojų Sąjungos Leidyklai.
