Mūsų šeima išbandė akmenslydį

Užmačiau skelbimuką

ir iškart susigundžiau. Puoliau registruotis. Registracijos patvirtinimą gavau ir mes jau vietoje. Teko išklausyti įvadinę pamoką, perskaityti lankstinuką.

 Sužinojome, kad akmenslydis gimė 16-ame amžiuje Škotijoje.

Ši sporto šaka jau 1924 metais debiutavo olimpinėse žaidynėse.   Sužinojome, kad tarp šios sporto šakos žaidėjų yra nusistovėjusi unikali tradicija – nugalėjusi komanda pralaimėjusią vaišina gėrimais ir keturiais dešrainiais. Akmenslydis yra olimpinė žiemos sporto šaka, kurioje dvi komandos, kuriose yra po 4 žaidėjus, pasikeisdamos ledu leidžia 16 granitinių akmenų (kiekviena komanda po 8).

Ta komanda, kurios akmuo žaidimo pabaigoje būna arčiau centro, laimi tašką arba taškus, priklausomai nuo to, kiek jos akmenų yra arčiau centro palyginti su varžovų komandos akmenimis. Ir taip, priklausomai nuo susitarimo, žaidžiami 6, 8 ar net 10 kėlinukų, kurie gali trukti nuo pusantros iki beveik trijų valandų. Taisyklės tikrai daug paprastesnės nei futbolo ar krepšinio, tačiau šiuos sportus mes natūraliai išbandome vaikystėje, todėl „dvigubas varymas“, „trijų sekundžių taisyklė“, „neštas kamuolys“ ir panašūs mums atrodo normalu, o „šlavimas“ prieš akmenį“ – nesąmonė, tačiau kol neišbandei, negali taip sakyti.

Ir vis dėlto, kas ten vyksta, kodėl yra šluojama prieš akmenį? Šlavimas yra daugiau judesys iš kairės į dešinę, kuris nuo paviršiaus nuvalo šiukšles. Akmenslydyje tai yra svarbu, nes net ant idealaus ledo kartais atsiranda plaukas ar rūbo siūlas, kurie gali ir pristabdyti arba net  kardinaliai pakeisti slystančio akmens kryptį. Tai, ką daro žaidėjas, yra trynimas, kai šluotelė ne tik kuo greičiau judinama pirmyn atgal, tačiau ant jos žaidėjas dar ir perkelia visą savo svorį, užgula ją. O greičio ir spaudimo kombinacija sušildo ledą, dėl ko ant jo paviršiaus akimirkai atsiranda plonas vandens sluoksnis per kurį akmuo slysta toliau ir tiesiau, nei jeigu slystų netrinamas. Akmenslydyje svarbu tai, kad akmuo prieš paleidžiant yra pasukamas – pagal laikrodžio rodyklę arba prieš. Todėl, jeigu jūs paleidžiate akmenį tiesiai, bet pasukate, kad jo rankena suktųsi, kaip laikrodžio rodyklė, jis nuslys į dešinę aikštelės pusę.   Pavyzdžiui, jeigu žaidėjas per silpnai paleidžia akmenį, o trynėjai tai jaučia, jie gali prailginti jo slydimo kelią daugiau nei 3 metrais. Dar dažniau trinama tam, kad akmuo pravažiuotų pro kitus akmenis – dėl trynimo vyksta, pavadinkime, akmenų slalomas. Akmenslydis, galima sakyti, yra vienintelė sporto šaka, kurioje metimo tikslumą galima koreguoti jau po metimo.   Dėl sudėtingų strateginių sprendimų akmenslydis dažnai vadinamas šachmatais ant ledo, skirtumas tik tas, kad šachmatuose sugalvoji sprendimą ir jį padarai, o akmenslydyje sugalvojimas yra tik 50 proc. darbo, dar reikia ir gerai paleisti akmenį, patrinti ir pan.  

Štai kiek gavome teorinių žinių, kurias pritaikėme praktikoje. Mūsų šeimai labai, labai patiko. Dukrelė keliavo iškart po sportinės stovyklos ir jau buvo susipykusi iš nuovargio  net su savimi, bet kai užlipo ant ledo dingo dviems valandoms pykčiai ir nuovargis. Vėl užvaldė šypsena ir gera nuotaika.

Dar patiko, kad šiam žaidimui nereikėjo nei specialų batų ar aprangos. Gavome šluoteles ir ant bato uždedamą  (kad geriau slystų) antbatį, kurį reikėjo naudoti tik tam tikromis situacijomis.