MŪSŲ SAVAITĖ BE NE...

Nesitikėjau, bet buvo sunku. Pirmiausiai pagalvojau, mums tai čia bus nesudėtinga, vaikai dideli, nebereikia sakyti nelipk, neimk, neverk...
O pasirodo tiems dideliems vaikams tiek daug tų ne pasakom, net nejausdami. Pradėjau stebėti save, nepuoliau iš kart atsisakyti tų žodelių tiesiog stengiausi pastebėti kiekvieną NE. Jų daugybė: ir dar kartais tokių kategoriškų „tikrai NE“, NEsiblaškyk, NEžaisk, NEmėtyk savo daiktų, NEerzink brolio ir dar daug kitų NE
Sekėsi tikrai sunkiai, atrodo tik prasižioji ir jau NE ištrūksta iš burnos, todėl galima sakyti per tą savaitę aš neatlikau užduoties, tik stebėjau ir analizavau. Dabar jau sekasi geriau, pasirodo tikrai išeina apseiti be tų NE. Juos dažniausiai pakeičia klausimai, arba teiginiai:
Kodėl tie žaislai mėtosi?
Reikia susikaupti.
Su broliu galima elgtis ir kitaip.
Žinai, kad reikia atlikti darbus, o tik paskui žaisti.
Užuot sakius NEdaryk taip sakau: o kaip tu galvoji? Kaip tavo manymu reikia daryti?
Įdomu, kaip sakau pasitaikė proga įjungti mąstymą, nes tiek daug šnekame automatiškai, nesusimąstydami. O paskui kartais gailimės pasakytų žodžių.
Ir dar, vaikams suteikiama didesnė laisvė, jie pripratę prie pastovių komandų, tai kartais patys ir nesima veiksmų, laukia tų nurodymų.Suteikiama didesnė pasirinkimo laisvė.