Sveikos ;)
Iš savo vaikystės pamenu vaikiškus žurnalus, kurie turėjo skiltis "Noriu susirašinėti". Skelbimai buvo panašūs į tokius: "Sveiki, mano vardas Onytė, man 9 metai, noriu susirašinėti su panašaus amžiaus vaikais. Mano adresas: Kaštonų g. 1, Vilnius." Ar pamenat? Pati ne kartą rašiau laiškus, o sykį į žurnalą nusiunčiau ir savo skelbimą. O kiek tada laiškų gavau! Tiesa, ilgiausiai susirašinėti teko gal tik kelis metus, bet visgi kaip buvo įdomu! Na, o štai mano mama turi susirašinėjino draugę iš užsienio, su kuria nuo mokyklos laikų bendrauja iki šiol. Toliau suku galvą...paskutinį kartą teko susirašinėti dar 7 klasėje, tuomet kaip tik pradėjo pigti mobilieji telefonai, tėvai nesunkiai juos nupirkdavo ir vaikams. Veikiausiai čia ir baigėsi susirašinėjimo aukso amžius, viską pakeitė sms žinutės.
Į tikrus laiškus, ne siuntinius, o laiškus, atvirukus žiūriu labai ilgesingai, viską be galo romantizuoju. Gal dėl to, kad dabar tai tokia retenybė. Tačiau kam jau kam, bet vaikams norisi parodyti kaip gera gauti laišką, kad bendrauti galima ne tik telefonu ar kompiuteriu, bet ir raštu.
Tad prieš kurį laiką padarėme šiokią tokią pradžią ir susipažinome su pašto veikla, išsiuntėme kelis laiškus. Buvau apie tai ir MK parašiusi. O nenorėdami to pamiršti, tiksliau norėdami popierinius laiškus įvesti į mūsų kasdienybę, sugalvojome juos siųsti įvairiomis progomis ar tiesiog šiaip sau dėl įdomumo artimiesiems ir draugams. Taigi, jau siuntėme atvirutes Vasario 16-osios proga, dar stengsimės parašyti tikrų laiškų ir kas žino, gal laiškai po truputį sugrįš į mūsų ir kitų žmonių gyvenimus. Ir išties panašu, kad sugrįžta, o to įrodymas yra gauti laiškai ir mūsų pašto dėžutėje! O kiek džiaugsmo visiems! Sūnelis nešiojosi laišką ir visiems juo gyrėsi :)
P.S. šiais technologijų laikais kai nereikia įsiminti nei gimimo datų, nei telefono numerių, didžiausia bėda yra ta, kad nebežinome ir adresų. Tad kartais adreso tenka paklausti tiesiai šviesiai arba kokiais aplinkiniais keliais, kad tik padarytum staigmeną.
O ar jūs rašot laiškus? Jei jau pamiršot šitą gėrį, tai labai kviečiu prisiminti ;)
Iki, Skaistė :)
Smagu 😀 pas mus yra vis dar atsiunčiančių atvirukus šventėms, todėl ir patys kartais siunčiame ir konkurse kokiam sudalyvaujame kur reikia siūsti koponus lašku. Smagus procesas rašyti laiška, nešti-vežti į paštą..ir laukti galbūt atsakymo😉👍😀
O ir aš ruošiausi rašyti panašų blogą. Reiks kiek vėliau. O štai mūsų vienas sisųtas laiškas pasimetė. Gaila, bet kokia patirtis. Teks kartoti
Aha, gauni elektroninį adresą arba labai įtariai paklausia kam jo reikia? 😃
Tikrai pabandykit susigrąžinti šią gražią tradiciją, džiaugsmas ir tiems kas laišką gaus ir patiems 😀
Super idėja 👍 Taip, taip su tais adresais dabar sudėtinga...jei klausi: "koks tavo adresas?", tai išgirsti ...eta gmail.lt.... ..
Gera idėja! Reikėtų laiškų rašymą įsileisti į savo gyvenimą! Tai išties smagu!👍😉