Mūsų augintinis: šuo (rusų toiterjeras)

   Visai neseniai buvo minima Šuns diena. Mūsų šeimoje yra dar vienas šeimos narys - šuo, kurio veislė - rusų toiterjeras, dar kitaip vadinamas rusų "žaisliuku"( angl. - Toy). Visai ne iš kokio aprašymo ar vadovėlio, o iš savo patirties galime papasakoti, kuo ši veislė ypatinga. Mūsų mergytė vardu Kora, jau 10- ies metų, taigi, jau pagyvenusi kaip reikiant. 

    Tai - mažas, labai mielas ir draugiškas šuo. Mėgsta žaisti su vaikais. Tačiau kartais labai aiškiai  parodo, kad vaikas yra vaikas, ir jo klausyti neprivalo. Jei vaikai žaisdami erzina, įpyksta ir ginasi. Besigindama gali šiek tiek įkąsti. Šios veislės šuo jautrus šalčiui. Žiemą tikrai nenori ilgai užsibūti lauke. Greit atlikusi gamtinius reikalus, skuba namo. Mūsiškei nepatinka jokie šunims skirti rūbai, todėl ir nerengiame. Kadangi turime nuosavą kiemą, tad šuniuko nereikia vedžioti, norint atlikti gamtinius reiklalus - tiesiog pradarai namų duris, šuniukas išbėga, greit padaro reikaliukus, ir vėl grįžta į kambarį. Net kambaryje Kora dažnai slepiasi po įvairiais pledukais, įsitaiso ant pagalvėlių ir pan. Kuo šilčiau, tuo geriau. Todėl kartais atrodo, kad šuo nuolat miega. Bet taip nėra. Kad ir gulinti, stebi aplinką ir į ją reaguoja. Beje, nors atrodytų, tokia baisi "šaltmirė", tačiau jei esate patys sušalę, jus garantuotai sušildys savo mažu kūneliu. Šeriasi nedaug, tačiau, visgi, šeriasi. 

   Labai mėgsta stebėti vaizdą pro langą. Nesitikėkite, kad tuomet namuose bus ramu. Pamačiusi žmogų, katiną ar bet ką, kas vertas jos dėmesio, loja. Loja garsiai. Nors atrodo šuo mažiukas, bet balsas nėra tylus. Tai nėra itin klusnus šuo. Triukų galima išmokyti, tačiau nesitikėkite, kad nepuls vytis pamačiusi katiną. Ir praeiviui į koją mielai įsikabins. O labiausiai mėgsta "paauklėti" didelius šunis, jiems dantimis įsikabindama ten, kur tik įmanoma pasiekti. Tad nuo tokių situacijų labai saugome. Bet retkarčiais, mūsų siaubui, jų pasitaiko. Ilgų pasivaikščiojimų su pavadėliu mūsų Kora nemėgsta. Be pavadėlio, tikriausiai nespėtum vytis ar traukti iš kokių krūmynų. 

   Mūsų Kora maitinama tik specialiu, alergiškiems šuneliams skirtu maistu. Mat prieš keletą metų nutiko nelaimė. Vaikai ant stalo paliko šokoladą, o ji visą suėdė. Nuo tada šuo turi alergiją bet kokiam maistui, išskyrus tą, specialiai alergiškiems šunims. Tiesą sakant, visada labai liūdna, kai šeima valgo, Kora vis tikisi kąsnelio. Ji labai nori žmonių maisto. Tačiau tai, ką jai pavyksta gauti iš "žmogiško maisto", tai yra trupiniai, nukritę ruošiant maistą ar jį valgant. Na, dar kartais ne visada nuo namuose besisvečiuojančių žmonių pavyksta apsaugoti. Tuomet, ko nors prisivalgiusi, kasosi arba vemia.  Šie šuniukai linkę turėti ir kitų, su sveikata susijusių problemų. Jų kojytės yra itin trapios, jautrios. Reikia saugoti, kad nešoktų nuo aukštai, nesusižalotų. Šių šuniukų - itin jautrios kojų sausgyslės- linkę pasitempti ar net nutrūkti. Dėl sausgyslių patempimo mūsiškė kartais pradeda šlubuoti. Veterinaras paskiria vaistų, juos pavartojus, susitvarko. Bet veterinaras vis gąsdina, kad kada nors gali reikėti daryti operaciją. Laiks nuo laiko vežame pas veterinarą nuvalyti dantis, nes to nepadarius, pradeda dvokti iš burnos.

   Mūsų šunytė - labai protinga, supranta kai kuriuos mūsų sakomus žodžius, komandas. Grįžusį namo šeimos narį, pasitiks taip, kaip priklauso ištikimam draugui - džiaugsmingai šokinės ir visaip kitaip rodys, kad myli ir labai pasiilgo. Galima sakyti, kad su kiekvienu šeimos nariu turi vis kitokį ryšį, santykį. Mūsų vaikai ją taip myli, kad sudaromas nerašytinis grafikas, kuris kurią naktį miega su Kora. O miega naktimis ji labai įdomiai. Žinoma, tik po antklode, ir būtinai išsitiesusi visu savo kūnu, prisiglaudusi prie vaiko.

  Neįtikėtina, bet šis mažas šuniukas kartais verkia. Iš laimės ritasi ašaros. Tada, kai tėtis jai pakaso pilvelį (Kora labai nori būtent jo dėmesio) arba pasiseka gauti pagraužti kaulą.