Moliūgų džemas - uogienė

Antra diena iš eilės, plušu virtuvėje.. Vadinasi išeiginiauju.. Dar rugsėjo mėnesį besilankant kaime, gavau lauktuvių moliūgą.. Ne šiaip sau mažutį, o kokių 30 kg svorio.. Ir sumastyk tu man, ką su tokiu gigantu daryti.

Viena ką tikrai žinojau, kad į šaldiklį visas tikrai netilps. Tad puoliau ieškoti kitų jo panaudojimo galimybių. Ir atradau tokį gėrį - moliūgų džemą. Nežinau, ar taip jį galėsiu vadinti viso proceso pabaigoje...

Tad apie džemą šiek tiek plačiau: 

* kaip žinia, man prireikė kokių 6kg moliūgo (tokia buvo pirmos dienos norma);

* cukraus (sunaudojau 2kg - pasirodo buvo kiek padauginta);

* 4vnt citrinų (iš jų išspaudžiau sultis);

* cinamono.

Susipjaustome moliūgą riekelėmis, nulupam žievę ir supjaustom kubeliais. 

Dedame į kepimo indus padengtus kepimo popieriumi ir kepame apie 20min 180laipsnių temperatūroje.Dedame į kepimo indus padengtus kepimo popieriumi ir kepame apie 20min 180laipsnių temperatūroje.

Pakepintus moliūgus dedame į gilų puodą, supilame cukrų ir kaitiname. Temperatūrą vis didinant ir mažinant. Intensyviai maišoma. 

Virti reikia apie 50 minučių. Išvirus dedama žiupsnelis cinamono ir supilama išspaustos citrinų sultys. 

P.S. jei ką nors be galo erzina moliūgo kvapas, cinamoną galima dėti ir pradžioje. Nes aš taip dariau antrą dieną, kai vėl "džiaugsmingai" dorojau moliūgą. 

Džemas (na tiksliau, man jis tapo tiesiog uogiene, nes buvo skystokas  - spėju, kad padauginau cukraus) karštas pilstomas į iškaitintus stiklainius ir šiek tiek pravėsę sandariai uždaromi. 

Tikrai manau, kad žiemą bus suvartota žaibiškai. Nes skonis man labai patiko. Visiškai nesijaučia moliūgo skonio ir kvapo. Atrodo lyg valgyčiau persikų uogienę.

Rima