Vasaros gidas: MES LANKĖMĖS NAISIUOSE..

Naisiai – nuostabus Lietuvos kaimas, esantis netoli Šiaulių.
Šioje gyvenvietėje tikrai yra ką pamatyti, čia įsikūrę muziejai po atviru dangumi. O mums pabūti gamtoje, tuo pačiu pamatyti kažką naujo, yra pats geriausias poilsis. Intrigos prideda dar ir tai, kad čia, šioje gyvenvietėje, nufilmuotas filmas "Naisių vasara".
Per visą gyvenvietę, maždaug 1,5 km. , tęsiasi pažintinis takas. Ir keliaujant tuo taku aplankome iškart, net tris muziejus po atviru dangumi. Tai: Baltų dievų muziejus, inkilų muziejus ir žolynų muziejus.

Baltų dievų muziejų, dar kitaip vadinamą mitologiniu parku,  sudaro daugybė ąžuolinių dievų statulų. Prie kiekvienos statulos yra lentelės su pavadinimais ir aprašymais. Puiki galimybė susipažinti su dievais, kuriais tikėjo, kuriems aukojo aukas, kurie globojo mūsų protėvius. Muziejaus pradžia gyvenvietės centre, ir tęsiasi iki jos pakraščio.  Prie kiekvienos aikštės yra stendai su išsamiu tos aikštės aprašymu, paaiškinimais kas ką simbolizuoja.
Pažintinio tako pradžia – Saulės aikštė. Saulė, pasak mitologijos visos gyvybės pradžia.

Aikštės viduryje suformuotas saulės laikrodis, deja jo perprasti mums nepavyko. Bet pastudijuoti buvo gana įdomu, ant akmenų iškalti užraša, kur kiekviena valanda  reiškianti  tam tikrą laiką, užrašyta žodžiais, tokias kaip: pirmieji gaidžiai, antrieji gaidžiai, įmigis, naktovyda, pokaitė, popokaitė , priešaušris ir t.t.
Saulės aikštė orientuojasi į keturias pasaulio puses, todėl čia galima rasti, rytinę, šiaurinę vakarines žvaigždes ir pačią saulę simbolizuojančias statulas.

Pro vartus keliaujame toliau...

Šalia dar viena nuostabi puošmena tai kabantieji sodai, įspūdingo 2,5 metrų dydžio.

Keliaujant toliau gėrimės vadinamuoju inkilų muziejumi.
Medžiuose stebėjome daugybę įvairių inkilų, šalia užkaltos lentutės su numeriukais. O stenduose galima paskaityti kokie paukšteliai, gyvena tam tikru numeriu pažymėtame inkilėlyje.

Medžiuose slepiasi daugiau nei šimtas inkilų, ir be abejo ne vienoje vietoje, o visoje parko teritorijoje. Tiesiog keliaujant tikslas pamatyti kuo daugiau. Nėra kada nuobodžiauti, reikia čia inkilėlį pastebėti, čia pasigėrėti skulptūra ir paskaityti apie ją, čia pasidžiaugti gražiu akmeniu, vaikams be abejo būtina ant jo ir užsiropšti. O mes, norėdamos pajusti ryšį su gamta, apkabiname medelius. Airidas nesiskiria su užrašų knygute ir tušinuku, jam reikia daug ką pasižymėti...

Kita aikštė skirta pažinti žolynus – tai Baltų žolynų muziejus. Suskirstyta į tris dalis: saulės darželis, dievo daržas, rūtų darželis. 

Gėlių  čia yra tikrai nemažai, aišku žydi jos skirtingais laikais. Pasiskaitėme, kad čia eksponuojama daug vilkdagių, lelijų, bijūnų, jurginų rūšių, išvestų Lietuvos selekcininkų. Yra vaistinių žolynų ekspozicija. Įspūdinga, ypač vaikams, kai vienoje vietoje auga nemažai vaistinių augalų: ramunėlės, lakišiai, metėlės, jonažolės, bitkrėslės. Prie augalų į žemę susmeigtos kortelės su pavadinimais. Buvo proga prisiminti  ką galima gydyti viena ar kita žolele.

Prieiname ugnies aikštę. Ugnis – tai gyvybė.
Ugnies aikštė – besisukančios svastikos formos, glaudžiai susijusi su Saule, perkūnu ir Gabija. Šis  ženklas simbolizuoja nuolatinį gyvybės ratą, o ugnis energiją.

Artėjame prie mitologinio kalnelio, vadinamo Alkos kalnu. Keliaujame taku į šventovę, įeiname pro šventovės varrtus. Viršuje stovi devyni šventovės stulpai ir dvylika šventovės akmenų. Yra apeiginis akmuo su dubeniu, akmuo ant kurio dega šventoji ugnis.
Šlaite iš akmenų išdėlioti Gedeminaičių stulpai.

Nuo kalnelio vaizdas į Šventežerį. 

Aplinka tikrai prižiūrėta, puikiai sutvarkyta, malonu pasivaikščioti, yra suolelių pailsėti.
Kavinukių mums nereikia, sukuriame savo kavinę po atviru dangumi. Kai kas sėdi ant dekučių patiestų ant žemės, o kai kam reikia patogesnių vietų :-)

Puikiai praleista diena, su puikia kompanija. Praturtėjome, ne tik įspūdžiais, bet ir žiniomis.