Vėl biblioteka pakvietė į meno terapiją. Gavome dažų ir stiklinį molbertą.
Su dukrele susėdome viena prieš kitą ir pradėjome darbuotis.
Ji piešė iš savo pusės, o aš iš savo.
Išjungus šviesą, piešinys įgavo mistinių galių.
O ypač tuomet, kai keitėme molberto apšvietimą.
Atrodė vienur džiunglės, kitur velniukų puota ar dar kas nors...
Likome sužavėtas ir laimingos savo darbu. Dar sakyčiau net jėgų ir gyvenimo džiaugsmo įgavove, nors atrodė pasaulis nelabai mielas...