Jau anksčiau rašiau MK apie mūsų naują namų gyventoją katiną Pixelį(tikriausiai jau pagavojote, kad MK pradėsiu rašyti ne tik vaiko, bet ir katino dienoraštį :-)). Dar pora savaičių ir jam sukaks pusė metukų. Bet man jį norisi vadinti Didžiuoju Pixeliu. Nes jis išties jau pasiekė suaugusio katino dydį. Toks nemenkas, sunkus vyrukas.
Savo įpročio kandžiotis - ne tik neatsisakė, bet dar labiau kandžiojasi, lyg būtų koks katašunis. Dar dygsta dantys. Na, niekaip neatsistebiu jo iltiniais dantimis. Jie tokie su stipriu užlinkimu. Šiaip paprastai katinų iltiniai dantys būna švelniau išlenkti. Va ir suprantama, kodėl mes dūkimų, smarkesnių šėlionių su Pixeliu vengiame. Jau visi šeimos nariai ne kartą yra "paragavę" jo dantų. Beje, jei žaisdamas su mumis tyko, būtinai išsižioja ir tik tada puola.
Pixelis turi nemažai katiniškų žaislų, su kuriais mielai žaidžia, tačiau pamaniau, kad gal jam patiktų pagraužti ką nors tokio, kas jam teiktų malonumą ir tuo pačiu "pakasytų" bedygstančius dantis. Nupirkau šunims skirtą džiovintą vištos koją. Pataikiau! Jis ją sudorojo labai greit - per vieną dieną! Nupirkau dar. Jau geriau tegraužia jas, nei mūsų rankas.
Pixelis visai nebijo vandens, greičiau - jį mėgsta. Man maudantis vonioje, tol trinsis ant vonios krašto, kol "netyčia" įkris į vandenį. Kai būna gera nuotaika, maudantis leidžiu jam pasilikti vonios kambaryje. Tačiau mano nuotaikos gerumas ties tuo ir pasibaigia: Pixelis įkrenta į vandenį, o paskui netrukus nubėga į kraiko dėžutę. Na čia šiaip, kad būtų įdomiau :-)). Mano riksmas girdėti visuose namuose!
Kad visai nepamintų katiniško vardo, jis mėgsta miegoti netikėčiausiose vietose ir tokiomis pozomis, kad kartais pamanome, kad katinas negyvas.
Vaiko vežimėlyje...Ačiū supratingiems svečiams, auginantiems kūdikį.
Paskutiniu metu įsigudrino miegoti nebe savo namelio viduje, bet ant jo...Na, Didžiajam Pixeliui jame, matyt, pasidarė per ankšta. Ką jūs pagalvotumėte, savo katiną radę miegant tokioje pozoje?..
Augustės delnai Pixeliui taip pat tinka saldžiam pasnaudimui.
Nežiūrint to, kad Pixelis - tikras kovotojas, nuolat kovojantis veidrodyje su savo atvaizdu (įsibėgėja ir puola ant "to kito katino" veidrodyje), jis yra labai pažeidžiamas.
Save nuramina žįsdamas savo uodegos galiuką. Kai jis tai daro, namuose tylu. Bet šis jo įprotis, ko gero, rodo, kad jis ilgisi savo mamos. Nors, nemanau, kad jis buvo per anksti paimtas nuo mamos.Pas mus atkeliavo būdamas 2-jų mėnesių, visai savarankiškas.
Pixelis - katinas asmenybė! Ryškiu, "kietu", užsispyrusiu charakteriu banditukas, terorizuojantis mūsų nedidelio ūgio šuniuką, apsimetantis, kad visai negirdi jam adresuojamų griežtų "Škac", stengiantis užšokti ant stalo ar žaibo greičiu praskriejant pro kompiuterio monitorių. Tačiau sugeba būti neįtikėtinai meilus ir švelnus. Mums suteiktą galimybę paglostyti jo švelnų kailį jam snaudžiant ir murkiant, mes vadiname švelnumu :-).
Ir dar. Nepasakiau vieno svarbaus dalyko: dauuuuuug valgo!!!!!! Ar gi Didžiajam Pixeliui su užlinkusiomis iltimis nepriklauso daug valgyti?...
