Mano silpnybė – megzti ir nerti

Ilgai galvojau, ilgai svarsčiau, kokia mano didžiausia moteriška silpnybė. Virtuvėj sukinėtis ir kulinarinius šedevrus ruošti, nemėgstu, bet tai nereiškia, kad valgyti nedarau, mano šeima alkana nebūna.

Atsiųsk savo pasakojimą konkursui „Mano moteriškos silpnybės“

Gėlės... Turiu gėlyčių, kartais parduotuvėj labai pigiai nusiperku pavytusią ir ją atgaivinu, bet tai irgi ne mano silpnybė. Tai va, nusprendžiau, kaip jau rašiau vienam straipsnelyje, kad mano silpnybė – megzti ir nerti.

„Karjerą“ pradėjau dar vaikystėje nuo servetėlių. Išmokiau to ir savo draugę. Tai susėsdavom kartu ir nerdavom įvairiausias servetėles, kaip kokiame nors darbščiųjų rankų būrelyje. Paaugusi pradėjau jau rimtesnius darbus daryti, pradėjau megzti megztinius. Į mokyklą eidavau pasipuošusi savo rankų darbo megztiniais.

Nueinu į parduotuvę ar turgelį, ten būna gražių megztukų prikabinta, pasižiūriu, pasigrožiu ir nusprendžiu, kam pirkti, juk aš galiu dar gražesnį nusimegzti ir niekas tokio neturės.

{pic:1}

Na, o paskutiniu metu daugiausia mano darbų tenka dukrytei Andrėjai. Labai aš mėgstu ją puošti. Būna, nusiperku siūlų, kad sau ką nors nusimegzčiau, bet vis tiek numezgu jai. Aš manau, kad tai daugumos mamyčių didžiausia silpnybė – puošti savo vaikučius.

{smallpic:2}

{pic:3}

Ypač mėgstu užsiimt rankdarbiais vakare, kai vaikiukai jau miega, įsijungiu televizorių, nors nelabai į jį ir tepažvelgiu, svarbu, kad zyzia, pasiimu mezginį į rankas ir daugiau man nieko nebereikia.

Man tai pats geriausias poilsis ir atsipalaidavimas po dienos darbų.