Mano raudoni (ir kitokie) atspalviai

Perskaičiusi antrą užduotį, net išsigandau. Įsileisti pusę Lietuvos (na gerai, mažiau) į savo spintą – neblogas iššūkis. Taip pat supratau, kad peržiūrėjus savo garderobą, reikėtų dar jį ir atnaujinti.

Viduje vyko neblogos emocijų audros. Aš nieko prieš įsigyti vieną kitą naują rūbelį. Bet... žiauriai žiauriai žiauriai nemėgstu prekybcentrių. Ten siaubingai pavargstu. Tad pagalvojus apie dar vieną išėjimą į kokį Akropolį, net nupurtė. Be to, šią savaitę „pasivaikščiojimams“ po bieržkas, aprangas, zaras ir hašemus laiko katastrofiškai nebuvo. Ir trečias dalykas – investuoti šįkart norėjosi ne į naują drabužį. Bet apie tai vėliau.

Mano spinta.

Net ir naktį pakelta iš gilaus miego galėčiau drąsiai atlapot svečiams spintų duris. Kaip kažkuri mamytė gražiai išsireiškė, esu toj srity pirmūnė. :D

Kelionėse iš lagaminų išsiimu drabužius ir tvarkingai susidėlioju spintose. Tik tada galiu ramiai atostogaut. Draugės vis juokiasi, kad pas mane ten pedantiška tvarka.

Spintą turime tik vieną didelę koridoriuje. Ten sukabinti mano ir vyro drabužiai. Antresolėse į maišus sudėti nesezoniniai rūbai, apačioje - batai. Nesezoninius batus laikau dėžutėse. Mėgstu sukneles susikabinti pagal spalvas, kad paprasčiau būtų ieškoti.

Dar vienoje nedidelėje koridoriaus spintoje sukrauti vyro drabužiai ir mano megztukai, maikutės.

Kai įsirenginėjome butą, miegamajame taip pat buvome numatę spintą, o bet tačiau jos vietoje dabar jaukiai įsitaisiusi Faustos princesiška lovelė.

Vaikai turi vieną vienintelę bendrą nedidelę spintą, pirktą dar tada, kai šeimoje augo tik Benas. Joje dabar beveik niekas netelpa. Gal ir gerai. Užtat nepriperku vaikams rūbų be nuomonės. Vis tiek nespėja jų sunešiot. Dar kambaryje yra komoda, kurioje sudėti Faustos ir Kasparo rūbeliai.

Vonios spintelėje laikau rankšluosčius, pižamas, apatinius, kojines ir pėdkelnes. Maudymukai, glaudės ir paplūdimio rankšluosčiai užkelti ant aukščiausios lentynos.

Labai laukiu savo namo vien dėl spintų. Dabar esame jų daug numatę ir suprojektavę. Kadangi vaikai turės savo kambarius, ten bus ir jų spintos. Laukiu nesulaukiu. Pagaliau spintose bus erdvu ir drabužiai kabės ne po kelis (tris, keturis) vienetus ant pakabų. Kalbu apie vyro marškinius.

Peržiūrėti spintų turinio nereikėjo, nes vos prieš porą savaičių jas susitvarkiau. Kadangi kasmet dalyvauju Mamų mugėj, tai ir dabar turiu atrinkusi pardavimui kelis maišus vaikų rūbų. Taip pat peržiūrėjau ir savo spintą. Nebenešiojamų drabužių neišmetu, o nunešu į H&m parduotuvę, kur mielai juos priima ir suteikia 15 proc. nuolaidą vienam apsipirkimui. Kuponus panaudoju vaikų rūbams pirkti.

Stilius ir spalvos.

Galvojau galvojau, koks čia tas mano stilius. Supratau, kad esu visai be jokio stiliaus. Nors draugės kaip susitarusios tvirtina, kad esu klasikos gerbėja. Hm, gal.

Mano spintoje nėra nutįsusių kelnių pažemintu klynu, oversize megztinių (nors norėčiau, bet galvoju, gal tam reiktų neblogos krūtinės, kad megztinis turėtų ant ko laikytis), apdribusių bliuzkių ir neaiškaus modelio suknelių.

Man patinka petite stiliaus suknytės (nors pagal mano metus gal jau reiktų kitokių). Jų jaunatviški modeliai po gimdymų puikiai slepia pilvuką.

Ilgų sijonų ir suknelių nemėgstu, nors vasarai turiu vieną kitą. Kažkodėl ilgi drabužiai man siejasi su rimtomis progomis.

Dar jie tinka ir kurortams. Persikaitinus saulėje, ilgos suknelės ar sijonai puikia paslepia gandro kojas. Arba atvirkščiai: kai staiga sušyla oras, o kojos būna kaip varškės sūriai, ilgos suknytės – puiki išeitis. :D

Peržiūrinėdama nuotraukas, radau keletą „naftalininių“ kadrų. Pasijuokimui sumontavau kelių tokių nuotraukų koliažą. Tik garsiai nesijuokit, nes ir pačiai baaaaisiai juokinga buvo. Žodžiu – „super“ stilius, iš serijos "aš graži". :D

Benardydama prisiminimuose suvokiau, kad ypatingom progom dažniausiai renkuosi raudonos spalvos sukneles. Išimtis – vaikų krikštynos. Tada vyravo balta spalva.

Taigi raudonos ir jos atspalvių drabužių turiu nemažai: suknelės, paltas, švarkelis-puspaltukas, striukė, megztukai, bliuzelės, sijonas, apatiniai.

Šią „pornoelegantišką“ (žodis iš antrosios užduoties teksto) suknelę gavau dovanų gimtadienio proga nuo anytos. Faina, ar ne? ;)

Kai dar neįsirenginėjom namo, ir galėjau sau leisti už sukneles mokėti daug, esu atsisiuntusi ne vieną iš internetinės UK parduotuvės www.asos.com.

Ši yra mano mylimiausia.

Net ir praėjus trim savaitėm po Faustos gimimo per Kalėdas pasipuošiau raudona suknele. Pasirodo, aš esu raudonos spalvos vergė. Įdomu, ką apie tai pasakytų psichologai?

Vasarą, kai vėsesnis oras, be galo patinka dėvėti džinsinį švarkelį. Šis tinka ir prie džinsų, ir prie suknytės, ir prie sijonuko. Žodžiu labai universalus rūbas. Tą savo numylėtinį dėviu turbūt jau treti ar ketvirti metai. Logiškai suvokiu, kad reikėtų atsinaujint, bet nekyla ranka atsikratyt senojo.

Man labai gražios mėlyna, žydra spalvos. Gaila, aš ne blondinė. Kažkodėl įsitikinusi esu, kad mėlyna man netinka... prie žalių akių... Nors kai laukiausi Kasparo, mėlynos spalvos drabužių turėjau daug.

Dar labai mėgstu baltą ir šviesiai rusvą (biežinę) spalvą.

Mano numylėtinis – odinis puspaltukas. Prie jo pirkau štai tokius batukus. Bet... po kelių išėjimų į miestą pardaviau. Nepatogu buvo su tokia pakulne vairuot. Nejaučiau mašinos pedalų. Ech...

Juodos spalvos savo garderobe vengiu. Net ir pati nežinau, kodėl. Negalėčiau eiti gatve nuo galvos iki kojų apsirengusi juodai. Žinoma, turiu tokių drabužių, bet ne per daugiausiai: du sijonukus, beveik kasdien dėvimus juodus leginsus, golfuką, dvi bliuzeles trumpom rankovėm, susegamą vilnonį megztuką, batus, ir vieną beveik juodą (neskaitant baltų burbuliukų) suknelę. Tiesa neseniai (vos prieš porą savaičių) pasisiuvau flamenko repeticijom juodą ilgą pusiau saulės kliošo sijonuką ir baigiu siūt juodą bliuzelę, nes liko medžiagos (mano naujas iššūkis ir nauja veikla).

Būtent į šį naują užsiėmimą ir investavau. Įsigijau audinių. Štai mano „nauji įsigyti drabužiai“.

Jaučiu, kad reikėtų į savo spintą įsileisti ir juodą mažą suknytę. Tik neįsivaizduoju, kokia ji turi būti. Man labai sunku išsirinkti, nes akys vis krypsta į raudonus atspalvius.

Dar labai noriu gimtadieniui įsigyti (o gal spėsiu pasisiūti) žalią samaninę suknelę. Gal pavyks?..

Štai tokia mano spinta, su visais jos raudonais ir kitais atspalviais. Tikiuosi, jūsų drauguose nėra petruškevičių ir kitokių dizainerių, tad gal labai nekritikuosit.

Iki kitos užduoties.

Paraudonavęs Krisliukas