Mano mažutei - jau 10!

Iki šiol ją vadinu mažute ir turbūt visą gyvenimą vadinsiu. Juk vaikai visada mums bus maži ir patys mylimiausi.

Mano Saulutei šiandien sukanka DEŠIMT. "Mama, žinai, kad šiandien mano jubiliejus?! O žinai, kas yra jubiliejus?" - išpyškina ir pradeda pasakoti.

Klausausi jos žinių, pirma mintis - iš kur ji tiek žino, aaa... internetas :) Jubiliejus - taip grėsmingai ir rimtai nuskambėjo. Bet iš tiesų negaliu patikėti, kad jau dešimtmetį esu mama.

Džiaugiuosi ir Dievui dėkoju už ją. Vakare prieš užmiegant kartais ji ima ir paklausia: "Mamyt, ar tikrai tikrai tikrai manęs labai ilgai laukei?" arba "O jei būčiau dabar ne aš, ar tikrai ir tą vaiką taip mylėtum kaip mane?"

Bet būna ir dienų kaip "mama, gi jau pabučiavai, kiek galima..." Ir tada supranti, kad tavo dukra jau visai ne maža, tuoj paauglystė ir jau ant kelių nebepasisodinsi :) 

Būna, nesimatom dieną dvi, o ji - Kaip aš tavęs pasiilgau, o tu?

Vaikai yra gėris... nors ir kaip dažnai mes netenkame kantrybės, nors ir aplanko tie ožiai su ožiukais, nors ir pasitranko durimis ir pašūkauja...Be vaikų mes nebūtume tėvais.

Be JOS atėjimo aš nebūčiau MAMA! 

dviejų savaičių

maždaug ketverių...dievinau aš jos garbanėles

ir štai mano gražuolė mergina

pliaupia Joninių lietus, bet juk taip norisi tos cukraus vatos :)

padykusi ir šėliojanti...

SU 10-UOJU GIMTADIENIU, MAŽUT!