Mano dvi skirtingos žindymo istorijos

Mano dvi skirtingos žindymo istorijos

04. Aug 2022, 12:01 ViktorijaBudene ViktorijaBudene

Mano žindymo istorijos jau praeitis, turėjau jas dvi, abi skirtingos. Su pirmuoju vaiku, kai buvo pakankamai laisvo laiko sau, ėjau į kursus, klausiau nuotolinių mokymų, daug skaičiau ir atrodė, jog pakankamai žinojau ir buvau pasiruošusi. Tačiau nutiko gyvenimas ir realybė.

Pradžia buvo sunki, gimdymo namuose konsultavo šiuo klausimu, atrodo lyg ir neblogai pavykdavo, bet grįžus į namus vėl tarsi viskas nuo pradžių: nesigauna, skausminga, vaikas pyksta, aš verkiu. Susidariusios žaizdos, kai tik reikia maitinti, iš karto stresas ir baimė, bijodavau to laiko.

Tuo metu dar vizitavo gydytojai į namus,  mus  aplankiusi  gydytoja davė patarimų dėl patogių pozicijų, ką papildomai įsigyti, pvz.: žindymo pagalvę, pientraukį, tepaliukus ir pan. Sakė bandyti nutraukinėti, kol sugis žaizdos, jei vaikas vis tiek alkanas nebijoti duoti mišinuko. Taip, mano pirmagimis nuo mažų dienų jau mokėjo ir mamos krūtį žįsti ir iš buteliuko valgyti. Gal neturėjau pakankamai žinių, nes jei vaikas iš krūties nepasisotindavo, siūlydavau papildomai mišinuko. Nesusimąsčiau, jog norint, kad užsikurtų taip vadinamas "mamos pieno aparatas", reikia daugiau pačiai žindyti, glausti ir siūlyti krūtį, o galbūt buvau pavargusi ir tiesiog norėjau, kad vaikas būtų sotus ir ramus.

Toks mišrus maitinimas (mišinukas ar nutrauktas mamos pienas) buvo gan patogus, nes sūnų galėjau palikti tėčiui, seneliams ir pasidaryti darbus. Su dukra buvo viskas kitaip, jau buvau pasiruošusi visą inventorių maitinimui, galvojau vėl teks pereiti tą sunkią pradžią, bet jau gimdymo namuose apžiūrėjusi gydytoja pastebėjo, jog turiu daug priešpienio, sakė: "Jūs gal tik neseniai nutraukėte maitinimą?". Nors sūnaus jau metus laiko nemaitinau.

Mano baimės nepasitvirtino, dukrą maitinau visą laiką pati, auginimas jau buvo kitoks, nes visur su ja kartu. Aišku, patogus ir toks variantas: visada šiltas maistas, jokių buteliukų, sterilizatorių ir pan.

Abu vaikus maitinau kažkur iki 1.3 mėn. Sūnus su mišinuku, bet tokiu visiškai minimaliu kiekiu, dar pabuvo iki 1.6mėn. Jie patys po truputį atsisakė, nes pilnai viską valgė, pasiūlius, atsigerdavo kelis gurkšnius. Gėrė vandenį iš puodelių, skysčių gaudavo, tad nestresavau ir viskas įvyko natūraliai. Auga sveiki ir laimingi :)

 

Linkėjimai,

Viktorija