Mamos rašo: geras blogas

Jei tau pavyko rasti gerą blogą – pasisekė: galima kažką sužinoti, įkvėpimo įgauti, idėją nugvelbti, po prisiminimus paklaidžioti, pasitikrinti, pasijusti kaip gerą knygą „surijus“ vos per kavos pertraukėlę. Geras blogas tai ne tik žodžiai antonimai. Blogą pakeitus žodžiu tinklaraštis šis žodžių žaismas persiskaito kur kas turiningiau. Praėjusią savaitę vyko savotiškas tinklaraščių sujudimas – blogų savireklamos akcijos metu neretas dalinosi savo dvyliktukais: skaitomais, sekamais blogais – perliukais. Tinklaraštis Mamos rašo netilpo į rėmus – gyvai tiek čiauškėjom kas ką sekam ir kas kam patinka, kad buvo per sudėtinga suguldyti brandžiai į sąrašėlį juodu ant balto.  Tačiau puiki proga pasikapstyti giliau. Kodėl apskritai aš rašau tinklaraštį ir kodėl skaitau kitus blogus?

Mano blogerės karjeros pradžia prasidėjo tuometinėje dienoraščių erdvėje „Banga“.  Po tekstu būdavo smagu įsivelti į pokalbius, pamažu susidarė pastovus skaitytojų ratas, o ir pati turėjau favoritus. Vieni žavėjo literatūrine kalba, metaforomis, kiti tęsdavo nenutrūkstamas savo gyvenimo istorijas ir vis norėdavosi sužinoti, o kas toliau, kiti dėmesį užkariaudavo nuotraukomis, intriguojančiais pavadinimais, aprašydavo labai artimus maniesiems išgyvenimus. Kaip šiandien atsimenu, kaip mano mėgiamiausia tekstų autorė kartą parašė žinutę „Viso, persikeliu į Facebooką“. Šiandien nereto žmogaus Fb siena yra tarsi dienoraštis. Aš tuomet FB neturėjau, ir turbūt dvasinę ramybę išgyvenau, arba savo rašymo bagažą naudojau pažinties ir draugystės su būsimu vyru kelionėje. O paskui įvyko toks nemažas virsmas mano gyvenime – aha, būsiu mama! Laukimas man stebuklas, dovana, emocinis ugnikalnis. Reikėjo platformos, kurioje tas ugnikalnis galėtų veržtis. Taip atradau gerą blogą Mamyčių klubą. Patogi asmeninių įrašų talpyklą, blogai gyvi – sulaukiantys atsiliepimų. Tarp daugybės blogerių tikrai galima atsirinkti tas, kurias įdomu sekti, tikrai galima rasti ir gerą blogą (galima kažką sužinoti, įkvėpimo įgauti, idėją nugvelbti, po prisiminimus paklaidžioti, pasitikrinti, pasijusti kaip gerą knygą „surijus“ vos per kavos pertraukėlę). Galima sutikti ir kažką dar labiau artimo. Kartą man jau taip nutiko. Visas Mamos rašo kolektyvas kojas apšilo Mamyčių klube ir pradėjo kurti naują blogą. Tinklaraštis Mamos rašo Lietuvos internetiniuose apdovanojismuose LOGIN laimėjo People choise nominaciją blogų kategorijose! Labai širdį glosto gauta MK draugystės nominacija.  Rašydama aš pailsiu prisiminimuose, įkvepiu sugautas akimirkas ir jas užrakinu. Gaudau nuotaikų kaitą ir turiu laiko klausimui kodėl, ką keisti? Randu priežastį bandymams, o paprastame vaiko apkabinime pajuntu nepaprastą. Taip jaučiuosi gyva, suradusi prasmę, mylinti ir laiminga. Tiesiog labiau laiminga.  Naktis ne kokia. Rytas irgi. Šuo šlapias įsitaisė ant sofos, o švarus kamabrys pilnas pėdelių. Makaronai nebe lėkštėje, o po stalu. Mėlynės irgi. Lauke susipešė dėl kamuoliuko, namuose įsikibęs į sijoną. Dar spėjau pagaminti vakarienę, bet ją visi kaip tyčia atsisako valgyti, žadėjau išsimaudyti, bet paskubomis išsiploviau gavą. Kažką dar žadėjau, bet ir vėl įsuko rutina. Rutina ir naktį – keliasi pastoviai 10 kartų. Duokit man valandą ramybės! Noriu pasimatymo! Kur mano energija, nebegaliu! Arba naktis ne kokia, rytas ne koks, diena ne kokia, ir vakaras nekoks. Fone iš anapus TV ekrano Šalčiūtė aiškinasi su kažkuo santykius: „noriu kad ryte sakytum labas, vakare labankt, noriu kad mane apsikabintum…” (taip taip kažkodėl fone buvo būtent tai). Vaikas atsisuka į mane atvirai: tu mane tai visada apkabini… Ir iš nevykusios dienos ji tampa pačia geriausia, vaikas jaučia mane šalia. Ir paprastas apsikabinimas tampa nepaprasta.

Tiesiog labiau laiminga.  Ir dar suradusi nuostabių draugų.

Kiti užrakinti sąmoningos motinystės prisiminimai gerame bloge   http://www.mamosraso.blogspot.com/