Dalinuosi su Jumis savo šių dienų išgyvenimais, kuriuos patyriu skaitydama psichologės Ramunės Murauskienės knygą „(Ne)tobulos mamos užrašai“.
Knyga jaudinanti iki širdies gelmių, išryškinanti visus mano kaip mamos (ne)tobulumus ir kartu mano vaiko prigimties tyrumą. Kalbu tik apie savo asmenines įžvalgas, nes knyga yra skirta kiekvienai mamai (tėčiui) asmeniškai. Tikiu, kad kiekvienas skaitydamas šią knygą ras sau atsakymų bent į keletą klausimų. Aš radau į daugiau nei keletą...
„Mano vaikui nereikia nusipelnyti mano meilės“ – mintis, kuri pasitinka pačiuose pirmuose knygos puslapiuose ir atsako į daugelį mano klausimų, kylančių auginant trimetę dukrytę. Myliu savo vaiką be galo, tačiau kartais pabandau įstatyti ją į tam tikrus savo pačios sukurtus rėmus, kartais pritaikau kitokį gyvenimo standartą nei sau, kartais išvis nežinau, ką daryti, ir tada liūdžiu, nusiviliu ar supykstu. Mano mažoji visam tam priešinasi nuo pat gimimo – nepasiduoda mano taisyklėms, netaiko į mano standartus ir nuolat mane moko kantrumo, begalinio atsidavimo, besąlygiškos meilės. Dėkoju jai už tai kiekvieną dieną!
Tikiu, kad vaikai yra didžiausi mūsų mokytojai. Moko šiandien būti geresniu nei buvai vakar, o rytoj – geresniu nei šiandien. Linkiu kiekvienam išmokti mūsų vaikų didžiausią pamoką – mylėti be sąlygų, be rėmų ir taisyklių. Tiesiog...
Ką būtent turite minty? Knygoje kalbama apie visokiausius dalykus.
O kas knygoje kalbama iš tiesų?