Tai yra ta knyga, kuri praturtino mūsų Kalėdų laukimo metą. Advento metu su vaikais susikūrėme savo vakaro tradiciją. Dvidešimt keturis vakarus , kas vakarą po vieną skyrių skaičiau vaikams prieš miegą. Skaičiau ir žavėjausi šia nuostabia, jaudinančia istorija, kuri palietė iki širdies gelmių. Tai nepamirštama kalėdinė istorija vaikams ir ne tik vaikams.
''Artėja Kūčios. Per jas Julianui sueis dešimt. Anksčiau tai būdavo pati geriausia diena metuose: namai išpuošti, visur kvepia imbieriniais sausainiais, ant eglutės žiba žvakutės ir skamba Kalėdų giesmės. Viskas, ko reikia tikroms šventėms! Tačiau šiais metais namai paskendę liūdesy. Vasarą mirė vyresnioji sesė Junė, ir nuo to laiko tėtis su mama atrodo kaip nesavi… Julianui regisi, kad šiais metais niekam neberūpi Kalėdos. Tačiau vieną dieną jis sutinka Hedvigą – linksmą raudonplaukę, kuri kalba neužsičiaupdama ir labiau už viską mėgsta Kalėdas. Ir į berniuko gyvenimą kartu su draugyste vėl ima grįžti džiaugsmas. Bet kodėl Hedviga jam ne viską pasakoja? Ir kas yra tas niūrus senis, slankiojantis apie jos namus, apie kurį ji nenori kalbėti? Aplink – vien paslaptys… O Kalėdos vis artėja.
Julianas padarys viską, kad mama su tėčiu vėl šypsotųsi. Ir kad į namus vėl grįžtų Kalėdų džiaugsmas!''
Vaikams tai buvo graži, įkvepianti istorija, o man sukėlė tiek pamąstymų, tiek jausmų. Skaitant graudinausi ir ne kartą teko net stabtelti, gerklėje strigo tas liūdesio gniaužulys.
Knyga žavėjo ne tik tekstu, bet ir puikiomis pasakiškomis iliustracijomis. Jau taip puikiai perteikta žiema, tokie nuostabūs piešiniai ir emocijos. Tobulas teksto ir piešinio derinys.
Tikrai rekomenduojame šią knygą paskaityti. O gal jau perskaitėte?
Simonadub
Kristina B.
irmantaite
floryte
kodelcia