Tai yra ta knyga, kuri praturtino mūsų Kalėdų laukimo metą. Advento metu su vaikais susikūrėme savo vakaro tradiciją. Dvidešimt keturis vakarus , kas vakarą po vieną skyrių skaičiau vaikams prieš miegą. Skaičiau ir žavėjausi šia nuostabia, jaudinančia istorija, kuri palietė iki širdies gelmių. Tai nepamirštama kalėdinė istorija vaikams ir ne tik vaikams.
''Artėja Kūčios. Per jas Julianui sueis dešimt. Anksčiau tai būdavo pati geriausia diena metuose: namai išpuošti, visur kvepia imbieriniais sausainiais, ant eglutės žiba žvakutės ir skamba Kalėdų giesmės. Viskas, ko reikia tikroms šventėms! Tačiau šiais metais namai paskendę liūdesy. Vasarą mirė vyresnioji sesė Junė, ir nuo to laiko tėtis su mama atrodo kaip nesavi… Julianui regisi, kad šiais metais niekam neberūpi Kalėdos. Tačiau vieną dieną jis sutinka Hedvigą – linksmą raudonplaukę, kuri kalba neužsičiaupdama ir labiau už viską mėgsta Kalėdas. Ir į berniuko gyvenimą kartu su draugyste vėl ima grįžti džiaugsmas. Bet kodėl Hedviga jam ne viską pasakoja? Ir kas yra tas niūrus senis, slankiojantis apie jos namus, apie kurį ji nenori kalbėti? Aplink – vien paslaptys… O Kalėdos vis artėja.
Julianas padarys viską, kad mama su tėčiu vėl šypsotųsi. Ir kad į namus vėl grįžtų Kalėdų džiaugsmas!''
Vaikams tai buvo graži, įkvepianti istorija, o man sukėlė tiek pamąstymų, tiek jausmų. Skaitant graudinausi ir ne kartą teko net stabtelti, gerklėje strigo tas liūdesio gniaužulys.
Knyga žavėjo ne tik tekstu, bet ir puikiomis pasakiškomis iliustracijomis. Jau taip puikiai perteikta žiema, tokie nuostabūs piešiniai ir emocijos. Tobulas teksto ir piešinio derinys.
Tikrai rekomenduojame šią knygą paskaityti. O gal jau perskaitėte?
Labai grazi knygele , taip pat ką rekomenduoju
na ir klaidų pridariau 😀 atsiprašau. Pataisysiu:
ne tą norėjau paskatyti. Žinoma, kad kiekvienas skaitotip, kaip nori. Tiesiog, reikia informuoti skaitytojus, kad vis dėlto tai yra tik viena istorija, o ne 24. Gal jūs to ir nesitikėjote, o mane nuvylė.
irmantaite, ne tą norėjau paskayti. Žinoma, kad kiekvienas skaito kaip kad nori. Tiesiog, reikia informuoti skaitytojus, kad vis dėlto tai yra tik viena istorija, o 24. Gal jūs to ir nesitikėjote, o mane nuvylė.
Kristina B., žinoma, jog knygą galima skaityti neskaidant į skyrius. Mes pasirinkome tokį skaitymo variantą, nes toks mums tiko ir tokio mes norėjome 😀
Dar neskaitėm. Bet ne kartą teko girdėt apie šią knygą. Ieškosim ir skaitysim!
Mes irgi šitą skaitėm. Visi ją taip giria, nė vieno blogo žodžio 😀 na, tai tikrai graži ir jautri istorija, bet vis dėlto suskirstymas į 24 dalis labai dirbtinis ir visai nelogiškas, kitaip tariant, tai yra viena didelė graži istorija iš 24 skyrių, o ne 24 istorijos kartu kuriančios savo atskirą istoriją, todėl tikrai neduodu jai 10/10, nes to kriterijaus ji neatitinka ir būtų gerai aprašant knygą tai paminėti, nes nutylėjimai sukuria nepamatuotus lūkesčius. Atskiras skyrius neturi jokios minties ar net išbaigto vaizdinio, todėl tinka skaityti kaip knygą prieš Kalėdas, bet visai nebūtinai po skyrių kasdien ar kaip kokį adventinį skaitinį.
Dailios iliustracijos! Dar neskaitėme, bet būtinai ateity ??