M. Gimbutienės paroda: deivės ir kariai

Marija Gimbutienė buvo neabejotinai nepaprasta asmenybė mano a.a. lietuvių kalbos mokytojos akyse. Ji buvo nepaprastai atsidavusi mokytoja, kuri mums perdavė meilę lietuvių kalbai ir jos istorijai neįprastu metodu. Būtent iš jos diktuojamų diktantų, o ne istorijos pamokų, žinau apie pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą, kas pirmasis aprašė aisčius, lietuvių kalbos ypatumus bei sąsajas su vedų ir kitomis kultūromis, bei kas buvo Marija Gimbutienė. Kaip ir mano lietuvių kalbos mokytoja, Marija Gimbutienė nepaprastai mylėjo Lietuvą ir vadino ją savo įkvėpimu bei stiprybės šaltiniu. Juk tik matant bučiuojamą žemę ir girdint senąsias dainas, gali suprasti senąją indoeuropiečių kultūrą.

Kai tik pamačiau šią parodą, supratau, kad vardan mokytojos atminimo, tikrai turiu ją aplankyti. Rekomenduočiau su gidu, suaugusiam kaina 8 eurai. 

Paroda suskirstyta į tris dalis: senosios Europos kultūra (maždaug prieš 8 tūkstančius metų), jai daryta stepių klajoklių įtaka (maždaug prieš 6 tūkstančius metų) ir pati Marija Gimbutienė, jos gyvenimas ir asmenybė.

Vaikams parodoje irgi yra ką veikti, tad galite eiti su mažaisiais. Jie gaus ir knygelę paspalvinti ir kitokių interaktyvių užsiėmimų susiras.

Parodoje papasakos apie to meto žmonių statomus namus, laidojimo papročius, na ir svarbiausia - jų garbinamas deives, simbolius, sakralinius ritualus.

Persikėlus į kitą salę, perteikiama klajoklių stepių karių daryta įtaka kultūrai. Anot genetinių tyrimų, visi europiečiai yra jų palikuonys. Keičiasi laidojimo įpročiai, atsiranda pilkapiai, randama daug artefaktų labiau būdingų kitiems kraštams. 

Vaikus patraukia ledo žmogus

O čia galbūt pirmieji akiniai nuo saulės? 

Trečioji salė skirta Marijos Gimbutienės asmenybei. Man labai patiko jos karjeros laiptai. Vienoje pusėje visi pakilimai, o kitoje - visos kliūtys, širdies skausmai, asmeninės nesėkmės. Iš tiesų, tai kitoks žvilgsnis į žmogų, juk matydami jo pasiekimus retai susimąstome, kokias kliūtis jam teko įveikti.

Tačiau man, kaip mamai, visada įdomiausia išgrist, kaip tėvai prisidėjo prie to žmogaus sėkmės. Laimei, parodoje atsirado vietos ir Marijos Gimbutienės tėvams paminėti. Pirmiausia motinai, kuri visada kartojo savo dukrai, kad ji gali viską taip pat kaip berniukai. O po to išmoko anglų kalbą, kad galėtų visą krūvą jos dukros parašytų knygų perskaityti. Negali augti gėlė nelaistoma, negali augti žmogus be palaikymo. 

Tikiuosi ši paroda Jus irgi įkvėps motinystei ir Tėvynės meilei.