Turbūt visos mamos žino, kas yra šlykštukas arba slaimas.
Neveltui lietuviškai jis vadinasi šlykštukas. Kai reikia jį išvalyti iš drabužių, tai tikras šlykštukas...
Taigi, mums nepasisekė. Buvo sudirbtas tėčio džemperis ir sūnaus marškinėliai. Tėčio džemperis ir taip jau daug matęs ir pavargęs, bet labai mylimas, dėl to labai nutampytas. Bet šlykštukas ant jo - tai jau pasaulio pabaiga. Būtų buvus, jei ne po ranka pasitaikęs Linea higieninis gelis. Kaip gerai, kad Naujoji Ringuva ir MK atsiuntė tokią gerą dovaną!
Ieškodama internete idėjų, kaip iš drabužių išimti šlykštuką, radau du būdus: jei audinys natūralus - spiritinis tirpalas, ne mažiau kaip 70 procentų. Jei sintetinis - rekomenduojamas WD skystis. Nežinau, kas tai yra, tik dažniausiai guli mašinos bagažinėje ir naudojamas automobilio reikalams. Na, su juo nebandžiau valyti, nes mūsų tėčio džemperiukas medvilninis.
Spirito namie mes neturim. Dezinfekcinį skystį kažkaip pabijojau pilti, o gelis kaip tik 71% ir gelis... švelnesnis turėtų būti.
Žinoma, rizikavau, nes maža kaip sureaguos audinys į eterinį aliejų ir kitas sudedamąsias. Pavyzdžiui, į gliceriną.
Užpyliau, palaikiau. Ir suveikė! Gelis ištirpino šlykštuką, ir jį reikėjo švelniai nuvalyti servetėle. Vietomis šlykštukas buvo jau gerai pridžiuvęs, tas vietas teko pagramdyti, bet šlykštukas dingo. Tiesa, džemeperis šviesus, tad liko žalias atspalvis. Nors manau, tėtis nepastebėjo...
(Vėliau atlikau dar vieną gerą darbą, nurinkau pūkus ir burbuliukus nuo to vargšelio džempuko)
Nikolo marškinėlių aš nenufotografavau, bet jiems sekėsi daug geriau. Gramdyti nieko nereikėjo. Užlašinus Linea gelio, palikau 10-čiai minučių, paskui išskalavau trinant pirštais. Šlykštukas puikiai atlipo ir dingo kriauklėje. Tada marškinėlius dar išskalbiau skalbimo mašinoje ir jokių žymių, dėmių ar to žalio šlykštūno likučių!
Tikiuosi, mano valymo nuotykis buvo naudingas :) bei pamokantis...