Lietuviai - pasaulio čempionai!!!!!!!

Mūsų šeimyna iki šiol gyvena sekmadienio dienos įspūdžiais iš Rygos, kur vyko pasaulio jaunių finalas.

Buvo nerealu, super, nepakartojama. Visai kas kita rungtynes stebėti per televiziją ir matyti gyvai.

Aš su maniškiu jau antrą kartą vykome į Rygos areną stebėti krepšinio rungtynių, o štai mūsų vyresnėlis Gustas į tokias svarbias krepšinio rungtynes vyko pirmąkart. Apskritai, pirmą kartą lankėsi Rygoje ir pirmą kartą buvo užsienyje . Kiek jam daug pirmų kartų įvyko per vieną vakarą...

Štai, Gustas pirmą kartą kirtęs Lietuvos-Latvijos sieną, pakeliui į Rygą.

Važiuojant arčiau Rygos arenos, vis daugiau matėsi automobilių su Lietuvos numeriais ar su prikabintom vėliavėlėm. Mes sustojome ne arenos aikštelėjė, nes šį kartą buvo mokestis už automobilį. Mes, kaip dauguma lietuvių, automobilį pasistatėme toliau nuo arenos, bet pakankamai arti, kad iki jos nueitume pėsčiomis.

Štai, matosi arena už nugaros ir virtinė Lietuvos piliečių automobilių.

Užkandę patraukėme link arenos.

.

.

Prie arenos jau buvo susirinkę daug Lietuvos sirgalių.

Eilėje stovėjome beveik pusvalandį, buvo karšta, ankšta, nors nuotaika tvyrojo smagi, belaukiant kokia skanduotę visi sirgaliai žtraukdavo.

Įėjus susidūrėme su problema, nes iš mūsų atėmė dūdas. Gerai, kad maniškio brolis nepėsčias, pradėjo klausti kodėl atima, kodėl apie tai bilietuose neįnformuota, klausė, ar grąžins po varžybų jas mums. Tad po diskusijos maniškio broliui grąžino dūdas, kad jas nuneštų į automobilį.

Jo belaukiant, jau viduje, pamatėme, kaip Latvijos konsulatantės dažo veidus, ir tai buvo nemokama paslauga, tad sustojome į eilutę ir mes pasigrąžinti, kad atrodytume, kaip tikri sirgaliai. Mes prašėme nupiešti nedidelių vėliavėlių, nes  norėjome dar pamatyti Rusijos ir Argentinos kovą dėl 3-4 vietų. O štai kitiems va kokius šedevrus paišė, per visą veidą, su ornamentais visokiais, žodžiu, labai gražiai.

Mes jau savo vietose. Bilietus spausdinomės elektroniniu būdu, vietos nebuvo nurodytos, tad pasirinkome dar laisvas vietas iš likusių. Ir pasirinkome dar labai geras, mums iš priekio niekas netrukdė stebėti, viską matėme aiškiai.

Po truputį artėjo laikas Lietuvos ir Serbijos kovai. Laukėme su nekantrumu. Belaukiant fotografavomės.

Ir pagaliau prasidėjo rungtynės, per jas negailėjome savo balsų, emocijų. Buvo nepakartojama, kaip visa salė ūžė, žodžiais sunku nupasakoti. Visa salė žaliavo, geltonavo.

Mūsų komada vis pirmavo, na, buvo keli momentai, kai širdis drebėdavo, bet didžiąją laiko dalį mūsų krepšininkai pirmavo, iš vis buvo nepakartojas jausmas.

Laikas prabėgo nejučia su skanduotėm, dainom, šūksniais, bangavimais. Buvome be galo laimingi, kai nugalėjome ir tapome PASAULIO ČEMPIONAIS.

.

Grįžome vėlai, pavargę, bet labai laimingi, ir už tai didelis AČIŪ Lietuvos jaunių komandai už atneštą pergalę.

Dalele prie jos prisidėjome ir mes, nes, kaip minėjo Jonas Valnčiūnas, "Jei ne 50 procentų, tai 40 procentų tikrai pergalę prieš Serbiją nulėmė Lietuvos sirgaliai".

Pilna nuostabių įspūdžių apie vykusias varžybas -  Sirgalė Rasa :)