Prabėgo dar viena savaitėlė. Sandra suspėjo pirmoji savo blogą pavadinti „sunki savaitė“, nes buvau suplanavus taip pat pavadinti savo šiandienos įrašą. Tai todėl nedidelė korekcija „Nelengva savaitė“. :)
Visų pirma, mes, lieknėjančios, visos pajutome, kad yra nelengva. Norint pasiekti tikslą, reikia susilaikyti, reikia atsisakyti, reikia pajusti alkį, reikia daugiau pajudėti, reikia pagalvoti, ką dedi į burna... nelengva... Užplūsta mintys: „kurių galų man čia reikia dietintis? Turiu mylimą vyrą, nuostabius vaikus. Kam? Kodėl?“ Bet tokios mintys užplūsta tik, kai tuščias pilvas ir akys mato skanų maistą, nes esant sočiai: „vis dėlto norėčiau būti mažesnė“ :D
O antra, šį sekmadienį susirgo mano vyresnėlė dukra, pirmadienį – vidurinėlė, antradienį – tėtis, o trečiadienį (vakar) ir aš jau buvau su 38.7 temperatūra ir nežmonišku galvos skausmu. Mažiausioji Gabrielė vis dar laikosi sveikutėlė ir, tikiuos, stebuklingas mamos pienelis ją apsaugos iki galo. Mus apipuolė piktas virusas, bet geras tuo, kad temperatūra laikėsi visiems tik po vieną parą. Aišku, paliko slogas ir kosulius.... :( Žodžiu, neįdomiai aš čia rašau apie ligas, kai už lango tokie karščiai ir vasara ant nosies. Kadangi jau visi be temperatūros, tai lauke (savo miškelyje, kur nuostabus medžių pavėsis) pravaikštinėjome geras tris valandas vėdindami bakterijas, būtume ir ilgiau tik mano galvos svaigimas nebeleido daugiau.
Taigi, kai apipuola ligos mano ūpas visada nukrenta... Į stresą reaguoju valgant... Aišku, laikiausi... Tik jokių mankštų, kaukių ir pan. nedariau. Sekmadienį kaip visada buvo maisto puota, kurią suruošė vyras :D
Bet vis dėlto, galiu ir šią savaitę pasidžiaugtu mažu, bet teigiamu rezultatu 73 kg (-0,9):
Iki :)
Jei gyvenime ir laikiausi kokių dietų, tai visos taip ir užsibaigdavo - kam man to reikia? 😀
Linkiu išlaikyti valią!